captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologai: „Tvarkiečių“ šalinimas iš rinkimų gali baigtis blogai

Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) užuominos, kad dėl įtarimų balsų pirkimu gali tekti „Tvarkos ir teisingumo“ iškovotus mandatus panaikinti ir išdalyti kitoms partijoms, gali tapti blogu precedentu. Tokios nuostatos laikosi politologai Mažvydas Jastramskis ir Lauras Bielinis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį policija pranešė sulaikiusi septynis asmenis, kurie įtariami rinkėjų papirkinėjimu Šilutėje. Jų namuose atliktos kratos. Tą pačią dieną posėdžiavusi VRK sudarė darbo grupę dėl „Tvarkos ir teisingumo“ partijos rinkimų rezultatų.

Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, jeigu partijos sąrašas bus panaikintas, kitos partijos pasidalins mandatus: „Jeigu šitie dalykai pasitvirtins, turėsime svarstyti dėl kandidato buvimo kandidatų sąraše. VRK ir po rinkimų turi teisę pripažinti kandidato įgaliojimus nutrūkusiais, balsus pripažinti negaliojančiais. Mandatus tuomet tektų dalinti tarp likusių partijų, jeigu panaikinsime visą partijos sąrašą. Klausimas, kam atiteks tie mandatai. Gali būti, kad jie atiteks kiekvienai partijai po vieną.“

Tačiau politologai tokią galimybę kritikuoja.

„Manau, kad partijos eliminavimas iš rinkimų nėra įmanomas kartu eliminuojant nemažai rinkėjų balsų, kas reiškia, jog valstybė atima jų teisę balsuoti rinkimuose. Antras dalykas, toks precedentas reikštų, kad ateityje partijos gali pradėti daryti spaudimą VRK šalinti politines jėgas ir dėl mažiau pagrįstų dalykų“, – perspėja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas M. Jastramskis.

Pasak M. Jastramskio, toks precedentas pavojingas.

L. Bielinis: didėtų abejonės dėl išrinktųjų legitimumo

Panašios pozicijos laikosi Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Bielinis. Pasak L. Bielinio, šį konkretų atvejį įvertinti turėtų teismas, o ne komentatoriai ar politikai. Jo nuomone, VRK sprendimą priimti turi teismo pagrindu.

„Net jei darysime prielaidą, kad teismas priima sprendimą, galiu pasakyti labai aiškiai – visais atvejais – ar politinis, ar teisinis sprendimas bus priimtas, ar suderintas – visais atvejais politikams tai bus pretekstas kritikuoti, nesutikti, kalbėti apie skriaudą sau ir panašiai“, – sako politologas.

Jo teigimu, „Tvarkos ir teisingumo“ politikai pasinaudos šia proga, kritikuodami bei nuogąstaudami dėl padarytų sprendimų, savotiškai telks, mobilizuos tam tikrą rinkėjų dalį.

„Galiausiai mes turėsime tai, kas, mano galva, blogiausia: kuo daugiau štai tokių konfliktinių situacijų mes aptiksime šiuose rinkimuose, kuo daugiau sprendimai bus priimami su abejone, nepritarimu, tuo labiau didės abejonės dėl išrinktųjų legitimumo. Tai labai svarbu – tokios diskusijos, prieštaravimai, konfliktai pačių rinkėjų mintyse kelia klausimą, ar tai, ką išrinkome, iš tikrųjų yra tie, kuriuos rinkome“, – perspėja profesorius.

DELFI primena, kad prieš savaitę vykusiuose Seimo rinkimuose „tvarkiečiams“ vos pavyko įveikti rinkimų barjerą – jie surinko 5,33 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo 5 mandatus. Dar penki Tvarkos ir teisingumo atstovai pateko į antrąjį rinkimų turą.

Tuoj po rinkimų iš partijos pirmininko posto pasitraukė Rolandas Paksas, laikinuoju pirmininku tapo skandalingais pareiškimais apie Krymą pagarsėjęs rinkimų štabo vadas Remigijus Žemaitaitis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...