captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujojo Darbo kodekso taisymas taip ir neprasidėjo

Trečiadienį į plenarinį posėdį susirinkę Seimo nariai turėjo spręsti dėl jau po naujojo Darbo kodekso priėmimo užregistruotų jo pataisų. Tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymu klausimas atidėtas iki kito posėdžio.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio“, – sakė liberalė Dalia Kuodytė.

Iš 68 balsavusių Seimo narių, „už“ pasisakė 31, „prieš“ – 12, susilaikė – 25.

Dėl to, kad prašymas buvo iš opozicinės partijos, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė paskelbė pertrauką iki kito posėdžio, kuris numatomas antradienį.

DELFI primena, kad valdantieji anksčiau ne kartą yra žadėję, kad naujasis kodeksas, atsižvelgiant į profesinių sąjungų pasiūlymus, bus pataisytas dar iki šios kadencijos pabaigos.

Komitetas norėjo panaikinti nulines

Trečiadienį ryte skirtingų parlamentarų pateiktus pasiūlymus apsvarstęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė tam, kad nenustatytos apimties arba vadinamųjų nulinių darbo sutarčių naujajame kodekse nebeliktų. Tai anksčiau siūlė ir kodeksą vetavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Komitetas taip pat pritarė pasiūlymui nustatyti, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai. Tai buvo numatyta ir D. Grybauskaitės pasiūlymuose.

Komitetas sutiko, kad nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos atlyginimas nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžius, darbdavys išmokėtų darbuotojui ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Komitetas pritarė ir pataisoms, kad vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimą reikės pranešti prieš tris, o ne prieš vieną mėnesį. Jei tokie darbuotojai dirba trumpiau nei vienerius metus, apie sutarties nutraukimą reikės pranešti prie šešias savaites (dabar 2 savaitės).

Taip pat komitetas sutiko, kad į kodeksą būtų įrašyta ir dabar galiojanti nuostata, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Komitetas pritarė pataisoms, kuriomis siūloma darbdavius įpareigoti įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo darbą pagal jo ir darbdavio susitarimą dėl papildomo darbo.

Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje pirmenybę siūloma suteikti darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką ne iki 10, kaip yra numatyta naujajame kodekse dabar, o iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų.

Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų suteikiamos 25, o ne 20, kaip dabar yra nustatyta naujajame kodekse, darbo dienų kasmetinės atostogos.

Plenarinis posėdis netruko nė pusantros valandos – darbo vietoje neliko parlamentarų

Seimo vakarinis plenarinis posėdis trečiadienį netruko nė pusantros valandos – darbo vietoje nebeliko įstatymams priimti būtino parlamentarų skaičiaus.

14 val. prasidėjusį vakarinį posėdį Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė buvo priversta nutraukti 15.22 val., nes nebebuvo galima priimti įstatymų. Tam reikia ne mažiau kaip pusės, t. y. 71 Seimo nario dalyvavimo, o registravosi 64 parlamentarai.

„Nebuvo Seimo narių, kad galėtume vykdyti priėmimus, nes reikia 71 Seimo nario, o tiek nebuvo, tiesiog reikėjo baigti anksčiau. Tai vertinu kaip neatsakingą Seimo narių darbą, nes jų priesaika ir darbas, kurį turi pabaigti, iki pasikeis Seimas, yra privalomas. Rinkimai nėra priežastis neateiti į plenarinį posėdį“, – BNS sakė L. Graužinienė.

Vienu paskutinių klausimu trečiadienį buvo pateiktos Seimo statuto pataisos dėl sankcijų už praleistus posėdžius, Konstituciniam Teismui (KT) dabartinę tvarką pripažinus prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pažymi, kad Seimo statuto pataisas priimti reikia kuo greičiau, nes po KT sprendimo ta statuto dalis nebegalioja, tad parlamentarams jokios sankcijos dėl praleistų posėdžių šiuo metu negresia.

Trečiadienį priimtos svarstyti pataisos numato, kad parlamentarui už kiekvieną praleistą Seimo plenarinį ar komiteto, komisijos, kurios nariu jis yra, posėdį, atlyginimas būtų mažinamas 5 procentais. Pasak J. Sabatausko, pritaikius tokį skaičiavimo modelį Seimo narys, per mėnesį praleidęs visus posėdžius, atlyginimo išvis negautų.

KT praėjusią savaitę paskelbė nutarimą, kad Seimo statuto nuostata, be pateisinamos priežasties posėdžių nelankančiam parlamentarui atlyginimą leidžianti sumažinti tik trečdaliu, prieštarauja Konstitucijai. Kaip teigiama nutarime, atlyginimo mokėjimas Seimo nariui, nuolat be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvaujančiam Seimo bei komitetų posėdžiuose, vertintinas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija.

Pasak KT, Seimas privalo nustatyti finansinius padarinius posėdžių be pateisinamos priežasties nelankantiems parlamentarams ir aiškiai įtvirtinti galimybę „taikyti maksimalų (visišką) Seimo nario atlyginimo sumažinimą (jo nemokėjimą) už nuolatinį nedalyvavimą Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas, posėdžiuose“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...