captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo rinkimai: apklausų ir balsavimo rezultatai nušuoliavo į skirtingas puses. Kodėl?

Daugiausia rinkėjų balsų gaus Socialdemokratų partija, o konservatoriai nesurinks nė 10 procentų. Liberalų sąjūdis, Lenkų rinkimų akcija bei „Tvarka ir teisingumas“ apskritai liks už borto. Tokias rinkėjų nuotaikas prieš pat Seimo rinkimus ištransliavo sociologinių apklausų bendrovės. Tačiau realybė pasirodė kitokia. Apklausų rengėjai vardina ne vieną priežastį, kodėl apklausų ir rinkimų rezultatai šiais metais nušuoliavo skirtingomis kryptimis. Tačiau taip nutinka jau ne pirmą kartą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Tvarkiečių“ vedlys Rolandas Paksas dėl savo atsistatydinimo galėjo nuspręsti dar prieš rinkimus – nė viena sociologinių apklausų bendrovė vilties jam neteikė. Pavyzdžiui, „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ rugsėjį atlikta apklausa jo partijai prognozavo vos 4,8 proc. balsų. Portalo delfi.lt užsakymu visuomenę apklausę „Spinter tyrimai“ prognozavo 4,9 proc. Tačiau per rinkimus partija gavo 5,33 proc. ir į Seimą pateko, o R. Paksas vis tik paliko partijos pirmininko kėdę.

Žinoma, tai lėmė paklaida, ir dėl to stebėtis nereiktų – tiek Darbo partija, tiek „Tvarka ir teisingumas“ apklausose iš tiesų svyravo ties 5 procentų riba. Vienai pasisekė, kitai – ne. Tačiau dėl kitų partijų prašauta gerokai daugiau.

Gavo triskart daugiau nei prognozavo

Kur kas didesnę nuostabą kelia rugsėjo prognozės dėl liberalų. „Vilmorus“ rado tik 2,7 proc. gyventojų, pasirengusių balsuoti už skandalų supurtytą Liberalų sąjūdį. „Spinter tyrimai“ – 5 proc.

Rinkimų rezultatas – 9,04 proc., taigi procentais net daugiau nei ankstesniuose rinkimuose.

„Labiausiai sociologinių apklausų prognozės nepasitvirtino su liberalais“, – pastebėjo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Viešosios politikos ir administravimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Vaidas Morkevičius.

BNS nuotr.

Jo nuomone, liberalių pažiūrų rinkėjai, matyt, daugiau neturėjo už ką balsuoti, o Liberalų sąjūdis sugebėjo mobilizuoti savo rinkėjus. „Prie liberalų sėkmės daug prisidėjo ir jaunimas, o apklausose tai galbūt neatsispindėjo“, – 15minsakė V. Morkevičius.

Liberalų sėkmė nustebino ir sociologinių apklausų organizatorius.

„Gali būti, kad apklausų dalyviai neprisipažino ketinantys balsuoti už liberalus. Kažkada taip buvo su LDDP. Žmonės sakė, kad balsuos už konservatorius, bet laimėjo LDDP. Be to, suveikė liberalios vertybės – žmonės tokių pažiūrų vis tiek balsavo už šią politinę partiją“, – 15min teigė „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

Socialdemokratai grimzdo iš inercijos

„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys aiškina, kad apklausa buvo atliekama tada, kai skandalas buvo įsisiūbavęs. Todėl ir apklausų rezultatai tokie.

Tiek „Vilmorus“, tiek „Spinter tyrimai“ socialdemokratams prognozavo 1 vietą rinkimuose. Abiejų bendrovių atliktos apklausos parodė, kad 15–16 proc. gyventojų žada balsuoti už šią partiją. Rezultatas panašus – 14,3 proc., tačiau partija – tik trečioje vietoje.

BNS nuotr.

Apklausų rengėjai tai sieja ne tik su paklaida. „Kai klausėme žmonių, socialdemokratų partija sąraše buvo įrašyta pirmu numeriu. Taigi iš dalies irgi lėmė tokį apklausų rezultatą“, – tvirtino V. Gaidys.

Tačiau didžiausią poveikį esą padarė inercija. „Jų reitingas krito ir krito. Rinkimų rezultatas parodė tą inerciją. Be to, socdemai visada per rinkimus gauna mažiau nei apklausų metu“, – sakė I. Zokas. Su juo sutinka ir V. Gaidys. „Viena po kitos lydėjusios istorijos rodė socialdemokratų smukimą reitingų lentelėje“, – teigė „Vilmorus“ vadovas. Su juo sutinka ir KTU mokslininkas V. Morkevičius. „Socialdemokratai krito inertiškai“, – sakė jis.

Turi savo paaiškinimus

Sociologinės apklausos jau iš anksto rodė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga surinks per 10 proc. rinkėjų balsų. „Vilmorus“ skelbė 12,6 proc. „Spinter tyrimai“ – 14 proc. Pasiektas rezultatas – net 21,54 proc. Tačiau apklausų rengėjai ir šiuo atveju turi paaiškinimą, kodėl rezultatai taip smarkiai išsiskyrė.

„Mes skaičiavome nuo visų apklaustųjų. Dalis jų sakė neisiantys balsuoti arba nežinojo, už ką balsuoti. O per rinkimus kas ateina, tas ateina. Todėl tokie ir skirtumai“, – paaiškino „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys. Tačiau I. Zokas pastebi, kad sociologinės apklausos išryškino trijų partijų dominavimą rinkimuose, o tas ir atsitiko. „Skaičiuojama nuo visų apklaustųjų. Mūsų apklausos rodė, kad konservatoriai ir „valstiečiai“ surinks panašų balsų skaičių, o tas ir įvyko“, – pažymėjo jis.

Smarkiai nepataikydavo ir anksčiau

Sociologinių apklausų bendrovės per kiekvienus Seimo rinkimus „nepataiko“ prognozuodami bent vienos partijos likimą.

Pavyzdžiui, 2008 metais taip nutiko su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija. „Vilmorus“ apklausa prieš rinkimus rodė, kad šoumenai ir muzikantai gali tikėtis 7 proc. rinkėjų palaikymo, tačiau po pirmojo turo gavo net 15 proc. balsų, o Seime sėdėjo 16 „prisikėlėlių“, kurių vadas A. Valinskas tapo ir Seimo pirmininku.

2012 metų rinkimuose „Tvarkai ir teisingumui“ prognozuota 14 proc. balsų, bet gauta dvigubai mažiau. Konservatoriams 2012 m. žadėta 7,6 proc. („Spinter“), bet gauta dvigubai daugiau.

„Spinter tyrimų“ vadovas I. Zokas sako, kad tiksliausios prognozės būna iš rinkiminių apylinkių – Exit poll, kai apklausiami ką tik prabalsavę gyventojai. Tačiau jos jau kelerius metus nerengiamos.

„Mažoje šalyje niekas nenori mokėti už tai, kad rezultatus sužinotum trimis valandomis anksčiau. Niekas negali būti tikslus, nes daug rinkėjų apsisprendžia paskutinę minutę“, – teigė I. Zokas.

V. Gaidys mano, kad apklausose turėtų būti apklausiama bent 2000 žmonių (dabar 1000), tuomet būtų tikslesnės prognozės, bet tai irgi kainuoja daugiau.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...