captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po balsų skaičiavimo sutrikimų – priešingos nuomonės dėl balsavimo internetu

Seimo rinkimų metu sutrikęs Vyriausiosios rinkimų komisijos sistemos darbas tik įrodo, kokia jautri galėtų būti elektroninio balsavimo sistema ir kaip sunku būtų pasitikėti jos rezultatais. Taip LRT.lt sako politologas Linas Kojala. Tačiau liberalas Petras Auštrevičius tikina, kad dėl šios sistemos sutrikimų nereikėtų baimintis internetinio balsavimo, o jo įvedimas būsimai „permainų“ vyriausybei yra kone egzistencinis klausimas.
BNS foto nuotr.
BNS foto nuotr.

Iki pat sekmadienio ryto dėl sistemoje paliktos klaidos kiekvienam tapo matomi duomenys apie rinkimuose dalyvaujančius Lietuvos piliečius – jų vardus, pavardes, gimimo metus ir adresus. Tačiau elektroninio balsavimo entuziastų tai negąsdina – pasak jų, tiesiog reikia atsakingesnio sistemos valdymo.

P. Auštrevičius: balsavimas internetu – egzistencinis klausimas naujai valdžiai

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys europarlamentaras P.  Auštrevičius, visuomet palaikęs balsavimo internetu idėją, net po VRK sistemos nesklandumų Seimo rinkimų dieną įsitikinęs, kad internetinis balsavimas Lietuvoje turėtų būti įvestas.

„Manau, kad tie techniniai VRK informacinės sistemos trukdžiai, kurie vyko rinkimų dieną, nepaneigia elektroninio balsavimo galimybės. Tai, kad sistema yra netobula, yra specialistų ir technikų reikalas, o keleriopa patikra, manau, galėtų išspręsti šiuos techninius gedimus.

Tačiau elektroninis balsavimas yra visai kitokio lygmens sprendimas. Manau, kaimynės Estijos pavyzdys, naudojančios vadinamąją atvirą sistemą, paneigia mitus, kad sąlyginai brangiai kainuojančios sistemos, kokią įdiegė VRK, yra visiškai nepatikimos. Reikia tikrinti buvusio viešojo pirkimo techninių parametrų atitikimą kainai, o bandyti neigti modernią, patogią ir tikrai pakankamai saugią modernią elektroninio balsavimo sistemą“, – teigia P. Auštrevičius.

Europarlamentaras teigia, kad elektroninis balsavimas būsimai valdžiai – beveik egzistencinis klausimas. Pask pašnekovo, naujoji valdančioji koalicija turi arba eiti senąja vaga, arba kai kuriuos sprendimus priimti ir spręsti naujoviškai.

„Manau, kad Lietuva atėjo iki pokyčių linijos, kurią galėčiau lyginti su 1990–1991 metais, nes mes negalime gyventi toliau taip, kaip gyvename. Daugelis valstybės gyvenimo parametrų reikalauja esminių pokyčių, o jei mes nenorime keistis, tai, žinoma, elektroninio balsavimo sistemos nereikės. Tačiau jei norime turėti šiuolaikišką ir efektyvią valstybę bei atsakingesnę visuomenę, manau, ta sistema mums yra reikalinga“, – įsitikinęs P. Auštrevičius.

Teisingumo viceministras: svarbu – atsakingas sistemos valdymas

Teisingumo ministerija seniai kelia internetinio balsavimo idėją. Pasak ministerijos atstovų, VRK sistemos klaidos Seimo rinkimų metu neturi nieko bendra su internetinio balsavimo idėja.

„Teisingumo ministerijos nuomonė dėl balsavimo internetu saugumo ir reikalingumo nesikeičia. Diegiant internetinę balsavimo sistemą privalu užtikrinti, kad informacinės sistemos tvarkytoju būtų subjektas, turintis patirtį ir žmogiškuosius išteklius, reikalingus dirbti su sudėtingomis ir saugumo bei tikslumo reikalaujančiomis informacinėmis technologijomis.

Balsavimo internetu informacinės sistemos kūrėjais galėtų būti tik kompanijos, turinčios patirtį internetinio balsavimo diegimo srityje ir nė vieno nesėkmingo bandymo įdiegti internetinį balsavimą. Prieš pradedant naudoti sistemą, ji turi būti visapusiškai ištestuota ir patikrinta tarptautinių auditorių“, – tikina teisingumo viceministras Julius Pagojus.

L. Kojala: prieš svarstant tokią galimybę, reikia pokyčių

Politologas L. Kojala teigia, kad šių rinkimų nesėkmės tik parodo, kokia jautri galėtų būti elektroninio balsavimo sistema.

„Dabar kalbame apie sistemą, kuri neturi internetinio balsavimo dėmens, o jei įvestume dar tą dėmenį, atsirastų  dar daugiau priežasčių abejoti, ar rinkimai tikrai vyko skaidriai, ar sistemos suveikė, kaip turėjo, ar nebūta trečiosios šalies įsikišimo (suvokiant geopolitines aplinkybes, to atmesti negalima).

Pagrindinis elektroninio balsavimo privalumas būtų tai, kad galbūt pavyktų sutelkti daugiau žmonių balsavimo procese, galbūt jaunimo. Tačiau įrodymų, kad, pavyzdžiui, Estijoje, kuri praktiškai vienintelė pasaulyje turi tokio masto internetinį balsavimą ir jis veikia ten daugiau nei dešimtmetį, tai turėjo įtakos didesniam balsuotojų aktyvumui, nėra. Taigi privalumas yra abejotinas, o pagrindiniai trūkumai – rizika dėl neteisingo sistemos darbo, galimos programišių atakos ir galimos situacijos, kad dieną po rinkimų nebūtume tikri, ar tikrai turime naują valdžią ar ne. Tai būtų didelė problema visos valstybės funkcionavimui“, – kalba politologas.

Pasak jo, tam, kad galėtume svarstyti tokią galimybę, pirmiausia reikėtų struktūrinių pokyčių, remtis kitų pasaulio šalių pavyzdžiais ir praktika.

„Daugelis valstybių svarsto apie internetinį balsavimą, bet visa tai paremiama pirmiausia tyrimais – kiek tai įmanoma, kokios sistemos turi būti sukurtos, kaip turi būti užtikrintas jų saugumas. Vyksta pasaulinio lygio diskusijos, pasitelkiami aukščiausio lygio mokslininkai, kurie į tuos klausimus turi atsakyti.

Atsakymas į tuos klausimus būtų ir atsakymas mums. Mes negalime pradėti nuo elektroninio balsavimo, tam reikia ruoštis. Tie patys estai ilgą laiką tam ruošėsi, į elektroninę erdvę perkeldami kitas, balsavimui būtinas funkcijas. Daugelis paslaugų buvo išvystyta, ir tik tuomet buvo pereita prie internetinio balsavimo, tačiau mes, panašu, mėginame statyti vežimą prieš arklį“, – sako L. Kojala.

Apie proveržį, pasak pašnekovo, sunku kalbėti ir esant tokiai nelanksčiai VRK.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...