captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas aiškina priežastis, kodėl balsavo tik pusė rinkėjų

Išankstinis balsavimas yra blogas indikatorius nustatyti galimą bendrą rinkėjų aktyvumą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius. Jo teigimu, reikia konstatuoti faktą, kad pusė rinkėjų tiesiog neateina į rinkimus, ir tiek.
A. Krupavičius, BNS nuotr.
A. Krupavičius, BNS nuotr.

Seimo rinkimuose sekmadienį balsavo 43,21 proc. rinkėjų. Kartu su iš anksto atiduotais balsais aktyvumas siekia 49,87 proc. Duomenų, kiek lietuvių balsavo užsienyje, kol kas nėra.

Pagal dabartinius duomenimis, šiuose Seimo rinkimuose rinkėjai mažiau aktyvūs nei prieš ketverius metus.

2012 metais iki 19 val. rinkimų dieną buvo balsavę 44,62 proc. rinkėjų, o iš anksto buvo balsavę 5,35 proc. rinkėjų, tad bendras aktyvumas tokiu metu siekė apie 50 procentų. Galutinis aktyvumas per praėjusius rinkimus buvo 52,93 proc.

„Išankstinis balsavimas – blogas indikatorius nustatyti bendrą rinkėjų aktyvumą, nes, pavyzdžiui, 2004 m. išankstiniame balsavime balsavo 7,6 proc. visų rinkėjų, o bendras aktyvumas buvo vienas mažiausių per pastaruosius ketverius rinkimus – 46 proc. Praėjusiuose rinkimuose išankstinio balsavimo aktyvumas buvo mažesnis, bet bendras aktyvumas siekė beveik 53 proc. Taigi pagal išankstinį balsavimą tikrai negalime spręsti [koks bus bendras aktyvumas]“, – portalui LRT.lt kalba A. Krupavičius.

Pasak politologo, taip jau susiklostė, kad Lietuvoje maždaug pusė rinkėjų yra aktyvūs, o kita pusė tiesiog neateina į rinkimus.

A. Krupavičiaus teigimu, oras šiuose rinkimuose turėjo šiokį tokį poveikį: „Po pietų, apie 15–16 val., rinkėjų srautas mažėjo. Matyt, dalis rinkėjų laukė, kol pasibaigs lietus ir galės nueiti balsuoti. Tačiau, orams negerėjant, ėjo po pietų.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...