captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kadenciją baigiantis Seimas: didžiausi skandalai

Jau visai netrukus XI-as Seimas liks istorija. Šitas Seimas įsimins tuo, kad Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho įgeidžiu iš pirmininko posto buvo pašalintas Vydas Gedvilas, kurio vietą užėmė viena nepopuliariausių politikių Loreta Graužinienė. Po ilgoko koalicijos partnerių šokdinimo iš valdančiųjų pasitraukė Lenkų rinkimų akcija. Nepaisant nesutarimų, valdantieji iš beveik bedantės opozicijos didelio spaudimo nesulaukė, jeigu nekalbėsime apie paskutinius mėnesius prieš rinkimus. Būtent šito Seimo darbo metu labai pasikeitė Tėvynės Sąjunga, išsirinkusi ne tik naują pirmininką, bet ir pakeitusi įprastus partijos veidus jaunais. Žinoma, neapsiėjo XI-as Seimas be skandalų, kurie kai kurioms partijoms baigėsi tragiškai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Dingo kaip į vandenį

Seime to dar nebuvo – „Drąsos kelio“ sąraše išrinkta buvusi teisėja Neringa Venckienė dingo kaip į vandenį 2013-ųjų balandį, kai Seimas planavo balsuoti dėl jos teisinės neliečiamybės panaikinimo. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad N. Venckienė sulaužė priesaiką, jai surengta apkalta, panaikintas Seimo mandatas. N. Venckienė greičiausiai slapstosi už Atlanto, užpernai spalį teismas leido buvusią parlamentarę suimti. Vasarį Jungtinių Valstijų Teisingumo departamentas priėmė Lietuvos ekstradicijos prašymą dėl N. Venckienės ir pripažino jį vykdytinu.

Prokurorai N. Venckienei yra pareiškę kaltinimų pagal dvylika Baudžiamojo kodekso straipsnių, kurie siejami su neteisėtu informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis, kurios, kaip įtariama, galėjo būti įvykdytos 2010-aisiais drauge su kitu asmeniu subūrus organizuotą grupę. 

Po N. Venckienės dingimo išsiskirstė ir po „Drąsos kelio“ vėliava suburta parlamentinė frakcija.

Sulaukė atpildo

Šios kadencijos Seime po maždaug 10 metų tyrimo atpildo sulaukė Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos veikėjai.

Dabar jau europarlamentarą V. Uspaskichą, buvusį parlamentarą Vytautą Gapšį Apeliacinis teismas pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir skyrė baudas, kurias jie sumokėjo. Teismo nutartis įsigaliojo, tačiau nuteistieji pasinaudojo galimybe ją skųsti – Aukščiausiasis Teismas Darbo partijos bylą atvers spalio 25-ąją.

Vitalijai Vonžutaitei teismo sprendimas atidėtas, kol ji motinystės atostogose.

O jau nuteisto V. Gapšio laukia nauja byla. Gegužę STT krėtė V. Gapšio kabinetą Seime – įtariama, kad jis galėjo iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio priimti 25 tūkst. eurų vertės kyšį.

Didžiausias korupcijos skandalas sukrėtė liberalus

Kratos pas V. Gapšį – bene didžiausio korupcijos skandalo Seime tęsinys. Labiausiai jis sukrėtė Liberalų sąjūdį ir didelių lūkesčių šiuose rinkimuose turėjusį šios partijos lyderį, parlamentarą Eligijų Masiulį. Per kratas pas jį teisėsauga rado net 250 tūkst. eurų. STT įtaria, kad gegužės 10-osios popietę prie Seimo esančioje automobilių aikštelėje jau minėtas „MG Baltic“ viceprezidentas E. Masiuliui perdavė 106 tūkst. eurų kyšį. Šie įtarimai galėtų būti panaikinti, jei politikas įrodytų pinigų kilmę. 

„Aš norėčiau jums labai daug ką pasakyti ir aš jums pasakysiu“, – gegužę kalbėjo E. Masiulis.

Iš karto atsisakęs Seimo nario mandato ir pasitraukęs iš Liberalų sąjūdžio E. Masiulis dabar ginasi, kad tai ne kyšis, bet paskola, o likusi suma – šeimos ir giminės santaupos verslui vystyti.

Po mėnesio STT atliko kratas ir Seimo nario, Liberalų sąjūdžio vicepirmininko Gintaro Steponavičiaus fondo patalpose bei Kauno miesto tarybos nario, šešėlinio liberalų susisiekimo ministro Rimanto Mikaičio namuose, apklaustas G. Steponavičiaus fondo vadovas Vytautas Toleikis ir pats fondo įkūrėjas.

Korupcijos šešėlis uždengė ir „tvarkiečius“  

2014 m. spalį STT agentai pasibeldė į valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos būstinę, iškrėtė keletą darbo ir gyvenamųjų patalpų.

Bylos detalės paaiškėjo tik po metų, kai prokurorai kreipėsi į Seimą dėl „Tvarkos ir teisingumo“ atsakingojo sekretoriaus, parlamentaro Rimo Ručio teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Teisėsauga įtaria, kad 2013-aisiais verslininkai bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai sudarė korupcinę schemą, kaip per renginį „Pirk dramblį“ išreklamuoti partijos lyderį Rolandą Paksą, o už šią reklamą atsilyginti per Vidaus reikalų ministerijos viešuosius pirkimus. 2015-ųjų pabaigoje įtarimų dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo sulaukė ir pati partija „Tvarka ir teisingumas“.

Jau visai baigiantis šiai Seimo kadencijai į skandalą įsuktas dar vienas „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Seime, iki gegužės 23-osios ėjęs frakcijos seniūno pareigas Petras Gražulis. Liepos pabaigoje P. Gražulio darbo kabinetą ir viešbučio kambarį krėtė STT. 

„Prašysiu, kad mane patikrintų melo detektoriumi“, – rugpjūtį kalbėjo P. Gražulis. O iškviestas į apklausą kaip specialusis liudytojas P. Gražulis atsisakė duoti parodymus.

Kratos ir poėmiai atlikti Maisto ir veterinarijos tarnyboje, bendrovėje „Judex“, jos vadovų namuose. Skelbiama, kad su P. Gražuliu susijusi įmonė siekė papirkti pareigūnus, bandydama išvengti nuobaudų. P. Gražulis tikina, kad neturėjo naudos iš „Judex“, tačiau pastarosios komercijos direktorė Patricija Pachomovaitė dirba P. Gražulio patarėja Seime. Pernai ji savivaldos rinkimuose dalyvavo kaip „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatė. P. Gražulis 2013-aisiais yra deklaravęs, kad „Judex“ įmonėje dirba Raminta Gražulienė.

„Tvarka ir teisingumas“ siekė reabilituoti savo partijos lyderį – sugalvojo, kad Seimas gali atšaukti 2004-aisiais Rolandui Paksui surengtą apkaltą. Laikinosios parlamentinės komisijos, kuriai vadovavo „Tvarkos ir teisingumo“ vicepirmininkas Kęstas Komskis, išvadose buvo teigiama, kad prezidento nušalinimas – politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu Seimo sprendimu. Metus stalčiuje laikytos parlamentinės komisijos išvados ištrauktos, kai Seime neužteko balsų priimti Konstitucijos pataisą, kuri būtų leidusi nušalintajam prezidentui kandidatuoti į prezidentus ir Seimą.

„Jeigu kalbėtume iš mūsų kaip valstybės pusės, tai yra spjūvis teisingumui“, – situaciją 2015 m. gruodį komentavo R. Paksas.

Beje, R. Paksui ne tik nepavyko susigrąžinti teisės kandidatuoti į Seimą. R. Paksas įkliuvo STT, kuri įtaria, jog jis davė kyšį „Lietuvos ryto“ leidėjui, o generalinis prokuroras jau kreipėsi į EP, prašydamas panaikinti R. Pakso teisinę neliečiamybę.

Buvo priėmę pataisas, atveriančias kelią valdyti žiniasklaidą

Šios kadencijos Seimas buvo pritaręs Baudžiamojo kodekso pataisoms, pagal kurias straipsnis „Prekyba poveikiu“ būtų pakeistas į „Tarpininko kyšininkavimą“ –  tuomet nebūtų baudžiamas kyšį siūlęs asmuo, bausmė liktų tik už patį kyšio davimą.

Seimas buvo priėmęs Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, atveriančias kelią politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą ir manipuliuoti nuomone. Jas vetavusi prezidentė pareiškė, kad tai grėsmė žiniasklaidos laisvei ir demokratijai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close