captcha

Jūsų klausimas priimtas

Džiaugtis jaunimo aktyvumu rinkimuose dar per anksti

Didelis jaunimo aktyvumas per išankstinį Seimo rinkimų balsavimą, labiausiai pastebimas socialiniuose tinkluose, gali būti tarsi optinė apgaulė, nes socialiniai tinklai kiek iškreipia realybę. Taip LRT.lt sako viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas. Anot jo bei politologės Ainės Ramonaitės, daugiau ar mažiau išaugusiam jaunimo susidomėjimui rinkimais įtakos visų pirma turėjo socialiniuose tinkluose itin aktyvūs Andrius Tapinas, Rita Miliūtė ir kiti veikėjai, bet ne Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nevykusi reklama.
BNS foto nuotr.
BNS foto nuotr.

Socialiniame tinkle „Facebook“ išankstinio balsavimo dienomis plito nuotraukos prie savivaldybių, ypač Vilniuje, kuriose – ilgiausios rinkėjų eilės. Daugiausia tai buvo jaunimas, kuris savaitgalį neketina grįžti į gimtuosius miestus. Rinkėjai eilėse praleisdavo ir po keletą valandų. Tačiau dėl itin aktyvaus jaunimo džiaugtis dar kiek per anksti, įsitikinęs viešųjų ryšių kompanijos „Nova Media“ vyresnysis partneris A. Katauskas.

„Aš ir pats, viena vertus, džiūgauju, kita vertus, noriu palaukti sekmadienio, nes „Facebook`as“ iškraipo realybę, dažnai sutirština spalvas.  Mums dažnai atrodo, kad vyksta kažkas didelio, bet jei atkreipsime dėmesį į regionus, greičiausiai nieko panašaus nerasime.

Reikia pastebėti, kad aktyvumas, triukšmas dėl rinkimų yra kur kas didesnis, nei anksčiau. Tačiau nedrįsčiau būti labai optimistiškas, nes tai gali būti tiesiog mūsų noras tikėti, kad yra geriau, nei buvo anksčiau“, – kalba A. Katauskas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė A. Ramonaitė teigia, kad pirmosios tendencijos suteikia vilties dėl išaugusio jaunimo aktyvumo.

„Tai tikrai gali turėti poveikį, nors „kosminio“ aktyvumo išaugimo nesitikėčiau. Tačiau net keletu procentų išaugęs aktyvumas gali turėti didelės įtakos rinkimų rezultatams.

Pastaruoju metu jaunimo aktyvumas buvo tragiškas, neįtikėtinai žemas, manau, šį kartą matysis labai ryškus skirtumas“, – pažymi politologė.

Tiesa, kaip pastebi Visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės direktorius Vladas Gaidys, nors iki šiol jaunimas Lietuvoje buvo pasyvus rinkimų klausimais, pernelyg iš kitų šalių neišsiskyrė.

„Aš esu nustebęs ir nudžiugęs, kad taip aktyviai jaunimas balsuoja. Buvome pripratę prie mažo jaunimo aktyvumo rinkimuose. Tačiau jaunimas Lietuvoje, „Eurobarometro“ duomenimis, nebuvo pasyvesnis už jaunimą kitose šalyse“, – tikina pašnekovas.

Socialiniai tinklai ir besiplečiantis akiratis – aktyvumo pagrindas

Pasak A. Katausko, ekspertų ir socialinės medijos „prekinių ženklų“ įsitraukimas į rinkimų diskusijas buvo labai svarbus. Tačiau, pasak jo, viena yra norėti balsuoti sėdint prie kompiuterio ekrano, visai kas kita tokiu oru, kai šalta ir lyja, nueiti prie balsadėžės.

„Aš tikiuosi, kad tų žmonių įsitraukimas turės teigiamos įtakos. Tačiau čia reikėtų išreikšti kritiką VRK, kurios vaizdo klipas, turėjęs skatinti balsuoti, nieko panašaus pasiekti negalėjo. Tokie dalykai tikrai nepadeda pritraukti balsuotojų, nes tai yra labai nekokybiška.

Manau, kad nauda, kurią savo aktyvumu socialinėje erdvėje davė Andrius Tapinas, Rita Miliūtė ir visi kiti, buvo gerokai didesnė“, – kalba jis.

Tas pačias pavardes mini ir politologė A. Ramonaitė, taip pat neabejojanti socialinių tinklų veikėjų įtaka jaunimui.

„Jau kurį laiką buvo, kaip reta, didelio jaunimo sujudimo požymių socialinėse medijose. Čia, matyt, A. Tapinas prisidėjo ir kitos iniciatyvos, kurios per „Facebook`ą“ pasiekė jaunimą.

Anksčiau visa rinkimų agitacija, kalbos apie rinkimus jaunimą nelabai pasiekdavo, nes televizijos jie nežiūri, laikraščių neskaito. Be to, anksčiau buvo tarsi nemadinga kalbėtis apie politiką ir tai pasikeitė dėl tų kelių populiarių žmonių iniciatyvų. Kalbėtis apie politiką, netgi stebėti debatus tampa gero tono ženklu tarp jaunimo“, – sako A. Ramonaitė.

Savo ruožtu V. Gaidys pažymi, kad didžioji aktyvaus jaunimo dalis – studentai, kurie susiduria su kritikuojama aukštųjų mokyklų sistema. Tai yra dar viena paskata jų aktyvumui rinkimuose.

„Aukštųjų mokyklų  sistema smarkiai kritikuojama, tad tai turi įtakos studentų norui balsuoti. Įtakos turi ir įvairios studentų organizacijos. Kita vertus, nemažai jaunimo yra daug keliavę, matę įvairių Vakarų šalių politines sistemas ir situaciją tose šalyse. Tai taip pat turi įtakos jaunimo aktyvumui prie balsadėžių.

Taip pat, žinoma, įtakos turėjo ir socialinė erdvė, žinomi žmonės, kurie buvo aktyvūs socialiniuose tinkluose. Rinkimų atmosferos viešojoje erdvėje mažai, gatvėje beveik nėra požymių, kad šalyje vyksta rinkimai. Tačiau iš dalies tai persikėlė į socialinius tinklus, kur tas gyvenimas verda“, – aiškina sociologas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close