captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Ramonaitė: be populizmo politika būtų nuobodi

Populizmas išsikeroja tuomet, kai nusilpsta valstybės institutai ir pasitikėjimas senosiomis partijomis, teigia žurnalistas Aurimas Perednis, kuris dalyvavo projekto „Lietuva3“ diskusijoje „Populizmas: kaip jį atpažinti“. Tačiau politologė Ainė Ramonaitė sako, kad be populizmo politika būtų nuobodi.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasak politologės, jei politikai nebūtų populistai, tuomet Seime tektų „susodinti“ tik įvairių sričių specialistus ar ekspertus. Kita vertus, A. Ramonaitė neneigia, kad populizmu neretai pridengiamos ir apgaulės, kuriomis politikai sumaniai manipuliuoja. Nesenas to pavyzdys – Jungtinėje Karalystėje įvykęs referendumas, kurio metu britai nutarė išstoti iš Europos Sąjungos.

A. Ramonaitei iš dalies antrino politologas ir viešųjų ryšių specialistas Arūnas Pemkus, dirbęs JAV prezidento George`o Busho administracijoje: „Brexitas“ gal ir buvo populistinė Jungtinės Karalystės žmonių apgaulė, bet ir visuomenė tokiais atvejais privalėtų domėtis tuo, ką kalba politikai, analizuoti į viešumą patenkančią informaciją.“

Žurnalisto A. Perednio įsitikinimu, populizmas ima viršų tuomet, kai nusilpsta valstybės institutai ir pasitikėjimas senosiomis partijomis, turinčiomis savo pamatines ideologijas. Tuomet, pasak A. Perednio, ima rastis mesijai, žadantys atvesti visuomenę į rojų.

„Amerikoje populizmas nepridarys nieko blogo, nes ten demokratija kur kas stipresnė, o Lietuvoje populizmas kur kas pavojingesnis, nes nėra kam jį sustabdyti“, – svarstė žurnalistas.

A. Pemkus bandė jam prieštarauti, atkreipdamas dėmesį, kad šiuo metu JAV vykstantys prezidento rinkimai – populistiškiausi per visą Amerikos istoriją. Jis priminė, kad pastarųjų mėnesių sociologinės apklausos parodė, jog labai daug amerikiečių nepalaiko nei respublikono Donaldo Trumpo, nei demokratės Hillary Clinton. O tai esą rodo, kad visuomenė nusivylusi net ir pačiomis svarbiausiomis Amerikos partijomis bei jų lyderiais.   

Paklausti, kas galėtų atsitikti Lietuvoje, jei ir po sekmadienį įvyksiančių Seimo rinkimų bus išrinkta nemažai populistų, diskusijos dalyviai situacijos nedramatizavo.

„Mums kol kas sekėsi – populistams nepavykdavo įgyvendinti savo pažadų, nes juos neutralizuodavo senosios tradicinės partijos“, – pastebėjo A. Ramonaitė.

Nepaisant įvairiausių populistinių pažadų, kurių per Seimo rinkimų kampaniją nešykštėjo nei politikos senbuviai, nei naujokai, A. Pemkus ragino Lietuvos žmones eiti į rinkimus, o, išsirinkus parlamentarus, palaikyti su jais ryšius per visą kadenciją.

A. Ramonaitė prisipažino, kad labiausiai ją nustebinęs pastarosios Seimo rinkimų kampanijos populistinis politikų pažadas – sumažinti Seimo narių skaičių.  To po rinkimų, politologės įsitikinimu, tikrai nesiims panašius pažadus žarstę politikai.

A. Perednis bandė akinti rinkėjus nebalsuoti už asmenis, kurie, neseniai atsiradę politikoje, žada kone per kelias dienas išspręsti daugybę nuo seno susikaupusių problemų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...