captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kultūros ministro rinkimų kampanija sulaukė kritikos

Kiekvienų rinkimų metu kyla didesnis ar mažesnis triukšmas dėl kandidatų naudojamų agitacijos būdų etiškumo. Kažkas grūda savo lankstinukus į pašto dėžutę, ant kurios parašyta, kad reklama čia nepageidaujama. Kažkas rinkėjus atakuoja telefono žinutėmis. O kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis be skrupulų naudojasi elektroninių adresų bazėmis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Š. Biručio laišką ir nuotrauką savo elektroninio pašto dėžutėje rado vienas Šaulių sąjungos narys. Jis susisiekė su 15min ir pasipiktino tokiu brukalu. Iš laiške pateikto adresatų sąrašo aišku, kad politikas naudoją taktiką, kurią naudoja daugelis interneto šiukšlintojų. Viešai skelbiamais valstybės tarnautojų, privačių įmonių, įstaigų ir organizacijų adresais tiesiog išsiunčiama nepageidaujama reklama. Laiške net nenurodoma galimybė jos atsisakyti.

Reklamos nelaukia

15min persiųstame laiške Š. Birutis į adresatą kreipiasi „Gerbiamas Lietuvos Respublikos pilieti“ ir toliau dėsto, kodėl reiktų už jį balsuoti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose. Tokį laišką gavo daug Šaulių sąjungos darbuotojų, tačiau iš adresatų matyti, jog jis buvo siųstas skirtingoms institucijoms ir asmenims, ryšius tarp kurių sunku suprasti.

Su redakcija susisiekęs asmuo teigė niekada nesuteikęs jokio leidimo politinėms partijoms jo darbiniu elektroniniu paštu siųsti reklamos. Adresas taip pat nebuvo nurodytas jokių rinkodarinių akcijų metu. Žmogus spėjo, kad adresu buvo pasinaudota tik todėl, jog jis nurodomas viešai. Tai ne pirmas toks atvejis šių rinkimų metu. Internete apstu žmonių skundų dėl per daug agresyvios politinės reklamos. Savaitę prieš rinkimus pašto dėžutėse sunku rasti vietos, nes jos užkištos lankstinukais, laiškais ir partiniais laikraščiais. Darbo partija čia itin išradinga. Tam, kad jos politinė reklama nebūtų iš karto išmesta į šiukšlių dėžę kartu su kitu šlamštu, kai kur lankstinukas įdedamas į voką, ant kurio parašyta: „Žinia kaimynams!“.

Gyventojus pykdo ne tik laiškai, bet ir telefoninės žinutės. Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta nuotraukos su žinutėmis iš „tvarkietės“ Raimondos Karosaitės.

Jas gavę žmonės spėlioja, iš kur politikė gavo jų telefonų numerius. Savo „Facebook“ profilyje moteris yra nurodžiusi, kad anksčiau yra dirbusi Valstybiniame studijų fonde.

Baudos simbolinės

15min keletą kartų bandė susisiekti su Š. Biručiu, tačiau jis buvo nepasiekiamas. Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas 15min teigė, kad taip besielgiantys politikai atsiduria pilkoje zonoje. Dėl netobulų įstatymų dažnai sunku pasakyti, ar jiems gali būti skirtos baudos: „Sunku įvertinti situaciją, kai tokie atviri adresai naudojami politinei reklamai. Mes ne kartą minėjome, kad būtų labai gerai, jei būtų reglamentuota specialiai politinė reklama, nes pažeidimų čia galima įžiūrėti.

Dabar yra gana aiškiai sureguliuota tiesioginė rinkodara. Tokia reklama gali būti siunčiama tik turint išankstinį sutikimą. Ne kartą aiškinau politinėms partijoms ir kandidatams, kad norėdami siųsti tokia reklamą, jie turi turėti sąrašą žmonių, kurie yra davę sutikimą tokią reklamą gauti. Tokius sutikimus politikams gauti nėra sunku. Jie rengia susitikimus, bendrauja, turi savo rėmėjų sąrašus. Turint sutikimus toks siuntimas būtų visiškai teisėtas. Siunčiant be sutikimo kyla klausimas, kiek tai teisėta.“ Pasak A. Kunčino, net ir turint sutikimą, siunčiant reklamą elektroniniame laiške visada turi būti galimybė jos atsisakyti.

„Kalbant apie tiesioginę rinkodarą, mes visada reikalaujame, kad laiške būtų galimybė vieno mygtuko paspaudimu atsisakyti tos reklamos. Pagal analogiją šias nuostatas būtų galima taikyti ir rinkimų agitacijai“, – minėjo inspekcijos vadovas. Jis neslėpė, kad didžiausia problema šiuo metu yra tai, kad net ir nustačius pažeidimus, už juos galima skirti tik simbolines baudas: „Mes galime surašyti nurodymą, kuriame reikalaujame susitvarkyti. Pasikartojus, mes galime bausti. Problema, kad pagal galiojančius teisės aktus mes galime bausti tik fizinį asmenį. Aiškinamės, kas įmonėse atsakingas už reklamos siuntimą. Pirmą kartą skiriame 150 eurų baudą. Pakartotinai galime skirti 300 eurų baudą. Jei asmuo su bauda sutinka, tai pirmą kartą jis jos gali mokėti tik pusę. 75 eurai yra juokinga bauda. Mes tai suprantame. Kai nuo 2018 m. gegužės įsigalios ES reglamentas, baudos padidės iki 10 milijonų. Tuomet bus kita kalba.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close