captcha

Jūsų klausimas priimtas

KT: atlyginimo mokėjimas posėdžių nelankančiam Seimo nariui – nepateisinamas

Konstitucinis Teismas trečiadienį priimtu nutarimu prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Seimo statuto 15 straipsnio 1 dalį tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, to mėnesio atlyginimas negali būti mažinamas daugiau negu vienu trečdaliu, rašoma pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vieną iš Seimo nario parlamentinės veiklos garantijų – atlyginimo už Seimo nario darbą mokėjimą, privalo atsižvelgti į konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.

Jis taip pat privalo nustatyti tokios konstitucinės pareigos nuolatinio nevykdymo (be svarbių pateisinamų priežasčių) finansinius padarinius. Įvertinęs konstituciškai svarbias su Seimo nario pareigų vykdymu (nevykdymu) susijusias aplinkybes, įstatymų leidėjas gali nustatyti nevienodą (diferencijuotą) Seimo narių atlyginimo teisinį reguliavimą, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, ar Seimo narys, kaip Tautos atstovas, savo pareigas atlieka tinkamai.

Pagal Konstituciją iš valstybės biudžeto lėšų yra atlyginamas Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje numatytas Seimo nario darbas, kurio pagrindinė forma yra Seimo nario dalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.

Epizodinis ar net tęstinis tik dalies Seimo nario konstitucinių įgaliojimų įgyvendinimas (pavyzdžiui, įstatymų ir kitų Seimo aktų rengimas, susitikimai su rinkėjais, kita parlamentinė veikla), be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvaujant Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, nelaikytinas tinkamu Seimo nario konstitucinės priedermės atstovauti Tautai įgyvendinimu, atlygintinu pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį. Seimo nario atlyginimo, mokamo iš valstybės biudžeto lėšų, mokėjimas Seimo nariui, nuolat be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvaujančiam Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, vertintinas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija.

Vertindamas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Seimo statuto 15 straipsnio 1 dalies nuostata, Seimo nario atlyginimas negali būti mažinamas daugiau nei vienu trečdaliu net ir tais atvejais, kai Seimo narys nedalyvauja ne tik Seimo posėdžiuose, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, bet ir kituose Seimo posėdžiuose, taip pat tada, kai Seimo narys be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvauja Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu Seimo nario atlyginimo sumažinimo pagrindų įtvirtinimu privilegijuojami tie Seimo nariai, kurie nuolat be svarbių pateisinamų priežasčių paneigia konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, kurie, kaip minėta, yra pagrindinė Seimo nario darbo forma.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį vienu trečdaliu sumažintas Seimo nario atlyginimas Seimo nariui iš valstybės biudžeto lėšų mokamas net ir tuo atveju, kai jis be svarbių pateisinamų priežasčių nuolat nevykdo konstitucinės pareigos dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, nesilaikyta iš Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylančių imperatyvų reguliuojant Seimo nario darbo apmokėjimą, atsižvelgti į konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, ir nustatyti tokios konstitucinės pareigos nuolatinio nevykdymo (be svarbių pateisinamų priežasčių) finansinius padarinius, taip pat nepaisyta reikalavimo neįtvirtinti tokių Seimo nario darbo Seime ir kitos parlamentinės veiklos garantijų, kuriomis nepagrįstai privilegijuojami Seimo nariai.

Ginčijamą Seimo statuto nuostatą pripažinęs prieštaraujančia Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Seimo nariams, kurie be svarbių pateisinamų priežasčių nuolat nedalyvavo Seimo darbe ir dėl to netinkamai vykdė konstitucinę Seimo nario priedermę atstovauti Tautai, Konstitucijos požiūriu negalėjo būti ir nebuvo sukurti jokie teisės ginami lūkesčiai gauti Seimo nario atlyginimą iš valstybės biudžeto.

Priėmus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, įstatymų leidėjas privalės atitinkamai pakoreguoti Seimo nario atlyginimo teisinį reguliavimą: turės būti nustatyti atitinkami finansiniai padariniai nuolatinio visų per Seimo sesiją rengiamų Seimo posėdžių nelankymo (be svarbių pateisinamų priežasčių) atveju, taip pat aiškiai įtvirtinta galimybė taikyti maksimalų (visišką) Seimo nario atlyginimo sumažinimą (jo nemokėjimą) už nuolatinį nedalyvavimą (be svarbių pateisinamų priežasčių) Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, koreguojant Seimo nario atlyginimo mokėjimo teisinį reguliavimą, būtina paisyti parlamentinės opozicijos pažiūromis ir politiniais tikslais grindžiamo demonstratyvaus Seimo narių nedalyvavimo Seimo posėdžiuose. Pagal Konstituciją būtent toks nedalyvavimas kaip politinio protesto rūšis ir parlamentinės veiklos metodas siekiant sutrukdyti priimti mažumai nepageidaujamą nutarimą tam tikrose situacijose gali būti vertinama kaip gana svarbi priežastis nedalyvauti Seimo posėdžiuose, jei toks nedalyvavimas nėra nuolatinis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...