captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: ignoruodami skiepus, prikeliame išnaikintas ligas

Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamosiomis ligomis auga, skelbia Užkrečiamųjų ligų centras (ULAC). Ekspertai sako, kad tai lemia negatyvus ir kartais mokslu nepagrįstas požiūris į skiepus, tarptautinės kelionės ir prekyba bei silpnas žmonių imunitetas.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamosiomis ligomis auga, skelbia Užkrečiamųjų ligų centras (ULAC). Ekspertai sako, kad tai lemia negatyvus ir kartais mokslu nepagrįstas požiūris į skiepus, tarptautinės kelionės ir prekyba bei silpnas žmonių imunitetas.

Anot gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, sergamumas užkrečiamomis ligomis pastaruoju metu didėja dėl to, jog nuo 2009 m. Lietuvoje susiformavo prastas požiūris į skiepus: žmonės ėmė abejoti skiepų reikalingumu. Gydytojos teigimu, vaikai lieka nepaskiepyti nuo raudonukės, kokliušo ir tymų.

„Dabar matomas sniego gniūžtės efektas. Jau 2011 m. Lietuvoje jau buvo užregistruoti 7 tymų atvejai. 2012 m. buvo registruoti 2 tymų atvejai. Jie buvo sudėtingi ir turėjo labai rimtas komplikacijas. Pernai Lietuvoje nuo kokliušo mirė 5 mėnesių kūdikis, nes tėvai atsisakė jį skiepyti“, – sako D. Razmuvienė.

Ji teigia, kad 2010 m. buvo registruojami 19 kokliušo susirgimų, 2011 m. – 30, o 2012 m. buvo užregistruota daugiau nei 150 atvejų.

Natūralumas klaidingai tapatinamas su sveikata?

Kaip pasakoja ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas, pastaruoju metu natūralus gyvenimo būdas tapatinamas su sveiku gyvenimo būdu. Anot jo, žmonės galvoja, kad skiepai yra nenatūralūs, todėl ir nereikalingi.

„Daugėja, kaip sako liaudis, kvailių su iniciatyva, – daugėja mokslu nepagrįstos informacijos. Tie, kurie natūralumą sutapatina su sveiku gyvenimo būdu, galvoja, kad skiepai griauna imunitetą. Jie neigia mokslą. Kaip galima sakyti, kad tokie žmonės kalba normalius dalykus?“ – stebisi S. Čaplinskas.

Maliarija atkeliauja kartu su naudotomis padangomis?

Kaip vieną iš priežasčių, kurios lemia infekcinių ligų daugėjimą, S. Čaplinskas įvardija žmonių keliones, kai kitose šalyse jie užsikrečia ligomis, kurioms nėra atsparūs. Taip pat profesorius aiškina, kad ligų paplitimą gali nulemti ir tarptautinė prekyba, kai iš vienos šalies į kitą gali būti pervežami daiktai ar maisto produktai, užkrėsti ligų sukėlėjais.

„Maliarijos uodai pas mus gali atkeliauti kartu su panaudotomis padangomis, jei ant jų yra padėti uodų kiaušinėliai. Jei klimatas šiltės taip, kad užteks sąlygų tam maliarijos uodui daugintis, jie čia gali net pradėti veistis. Tarkim, hepatitais mes galime užsikrėsti kad ir nuo džiovintų pomidorų, kurie pardavinėjami mūsų parduotuvėse. Kaip jie buvo sudžiovinti? Koks žmogus jas džiovino ir ar jis buvo nusiplovęs rankas?“ – klausia S. Čaplinskas.

ULAC direktorius tvirtina, kad pastaruoju metu silpnėja žmonių imuninė sistema. Anot jo, žalos imunitetui daro dietų laikymasis, miego trūkumas, stresas, netinkamas antibiotikų vartojimas.

„Dar imuninę sistemą silpnina narkotikų vartojimas, AIDS, tuberkuliozė, radiacija ir t. t. Kai atsiranda žmonių, kurių imuninė sistema yra silpna, mikroorganizmas yra labai gerai – jie gali tokį žmogų pažeisti lengviau“, – aiškina S. Čaplinskas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...