captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimai 2016: partijų pozicijos mokesčių klausimais ir sutampa, ir skiriasi

Nesvarbu, kurios partijos suformuos naujojo Seimo daugumą, joms neturėtų kilti problemų apsisprendžiant dėl dviejų su mokesčiais susijusių klausimų – visų didžiųjų politinių partijų lyderiai pritaria visuotiniam pajamų deklaravimui ir nepalaiko idėjos įvesti automobilių mokestį.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Beveik visos partijos, išskyrus Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus ir, iš dalies – Darbo partiją, yra linkusios pritarti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo sumažinimui nuo 21 proc. iki prieš ekonominę krizę buvusių 18 procentų. Tuo metu dėl įvairių PVM lengvatų bei progresinių mokesčių naujajame Seime, tikėtina, kiltų aršios diskusijos.

Politikai linkę palaikyti idėją grąžinti 18 proc. PVM

PVM tarifas iki 21 proc. buvo padidintas 2009 metais, tuometinio konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimu. Nors 2008-ųjų gruodį, Seimui sprendžiant dėl PVM didinimo, A.Kubilius sakė tikintis, kad krizė amžinai netruks ir jai pasibaigus bus galima grįžti prie 18 proc. tarifo, dabar būtent konservatoriai kategoriškai pasisako už 21 proc. tarifą.

„Dėl 1 procentiniu punktu sumažinto PVM tarifo į biudžetą nebūtų surinkta 133 mln. eurų, kuriuos reikėtų kompensuoti“, – BNS sakė pirmą kartą į Seima kandidatuojantis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Jis taip pat pabrėžė, kad mažesnis PVM tarifas neturės didelės įtakos daugumai prekių ir paslaugų kainų, nes realiai atpigtų tik prabangos prekės.

Kitų didžiųjų partijų lyderiai sakė pritariantys standartinio PVM tarifo mažinimui, tačiau diskusijų kiltų, ar tai padaryti iš karto, ar kasmet PVM tarifą mažinant po 1 procentinį punktą.

Už PVM tarifo mažinimą pamažu pasisako trečią kadenciją parlamente dirbti nusiteikęs Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, nuo 1996 metų Seime dirbantis Socialdemokratų partijos rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas, pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis Saulius Skvernelis.

„Po 1 procentinį punktą ir iki kadencijos pabaigos pasiektume 18 proc.“, – BNS tvirtino E.Gentvilas.

Anot S.Skvernelio, iš karto sumažinti PVM iki 18 proc. būtų galima, tik pagerinus šio mokesčio pajamų surinkimą, ko padaryti kol kas nesiseka.

„Jeigu susirinktume PVM, bet dabar jis nesurenkamas, kas sudaro apie 1 mlrd. eurų, galėtume kalbėti apie mažinimą iškart iki 18 proc.“, – BNS pabrėžė S.Skvernelis.

„Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos lyderiai taip pat sakė palaikantys PVM mažinimą, tačiau neturėjo nuomonės dėl terminų.

Partijų pozicijos dėl PVM lengvatų skiriasi

Ketvirtą kartą įgyti parlamentaro mandatą nusiteikęs Darbo partijos frakcijos Seime vadovas Kęstutis Daukšys tvirtina, kad darbiečiai palaikytų siūlymą išlaikyti 21 proc. PVM tarifą tik tuo atveju, jei būtiniausiems maisto produktams ir vaistams jis būtų sumažintas iki 5 procentų. Dabar vaistams taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, o maisto produktams lengvatos netaikomos.

„Taip pagyvintume vartojimą, darbo vietų steigimą“, – BNS argumentavo K.Daukšys.

Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos lyderis, ketvirtą kadenciją dirbti Seime nusiteikęs Naglis Puteikis taip pat sakė remiantis lengvatinį PVM tarifą visam maistui, išskyrus gurmanišką ir prabangų, bei vaistams. PVM lengvatą maisto produktams palaiko ir antros kadencijos siekianti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos parlamente frakcijos vadovė Rita Tamašunienė.

„Maisto prekių krepšeliui turėtų būti taikoma lengvata, kas leistų perkamąją galią pačių mažiausių pajamų žmonių padidinti, nes ES tik mes ir Danija maisto produktams taikome standartinį PVM“, – BNS aiškino parlamentarė. Ji taip pat sakė remianti dabartines PVM lengvatas, siūlo mažesnį jo tarifą nustatyti kaimo turizmo paslaugoms.

PVM lengvatai maisto produktams iš esmės neprieštaravo ir A.Sysas, tačiau, anot jo, ji turėtų būti taikoma visam maistui, neskirstant jo į atskirus krepšelius. A.Sysas taip pat sakė remiantis idėją kompensuojamus vaistus skirti nemokamai žmonėms nuo 80 ar 85 metų, tuo metu daugumai kitų dabar galiojančių PVM lengvatų, įskaitant ir šildymui, nepritaria – anot jo, reikėtų išlaikyti tik PVM lengvatą spaudai.

„Tvarkietis“ R.Žemaitaitis kritikavo siūlymus taikyti PVM lengvatą maisto produktams: „Svarbiausiems maisto produktams jokių lengvatų įvesti nereikia, nes iš jų daugiausia uždirba oligarchai“. Tačiau jis yra linkęs išlaikyti dabartines lengvatas  šilumai, viešajam transportui, vaistams, spaudos leidiniams ir viešbučiams.

K.Daukšys sakė, kad reikėtų iš naujo įvertinti PVM lengvatą šildymui, kuria dabar naudojasi tik centrinį šildymą turintys gyventojai. Anot vieno iš „darbiečių“ lyderio, šios lengvatos reikėtų arba atsisakyti, arba sudaryti galimybę ja naudotis visiems gyventojams. Už PVM lengvatą šildymui bet kokiu kuru, taip pat žiniasklaidai, kultūrai bei transportui pasisakė N.Puteikis.

G.Landsbergis ir S.Skverneris yra nusiteikę prieš bet kokias PVM lengvatas, o E.Genvilas palaiko tik dabar galiojančią lengvatą spaudai.

„Lengvatos iškreipia socialinį teisingumą, nes tokiu būdu subsidijuojami ir remiami žmonės, ir tie, kurie gali patys susimokėti“, – BNS tvirtino S.Skvernelis.

Sutarimo nėra ir dėl progresinių mokesčių

Dabar opozicijai priklausantys konservatoriai ir liberalai kategoriškai prieštarauja progresinių mokesčių idėjai, kuriai linkę pritarti „tvarkiečiai“, lenkai, taip pat dalis socialdemokratų. Antikorupcinė koalicija ir „darbiečiai“ pirmiausiai ketina didinti mažų pajamų neapmokestinimą, o valstiečiai siūlo pradėti nuo mokesčių surinkimo gerinimo.

„Mokesčių progresyvumas egzistuoja ir dabar – per NPD (neapmokestinamųjų pajamų dydis – BNS). Mes nemanom, kad per progresyvumą ką nors išspręsime. Viduriniosios klasės auginimas šiandien yra svarbiausias uždavinys. Net patys socialdemokratai nepritaria (progresniams mokesčiams – BNS), tik kiekvienuose rinkimuose deklaruoja, pasimaivo, prisirenka rinkėjų balsų ir paskui nieko nedaro“, – teigė E.Genvilas.

Apie dabartinės mokesčių sistemos progresyvumą kalbėjo ir S.Skvernelis, tačiau jis taip pat neatmetė galimybės peržiūrėti mokesčių sistemą.

„Susitvarkius su mokesčių surinkimu, ypač kalbu apie PVM surinkimą, būtų galima kalbėti apie mokesčių sistemos peržiūrėjimą ir dar didesnio progresyvumo įvedimą. Kai pajamas apmokestiname nuo pirmojo euro, atsiranda socialiai remtinų žmonių grupė, kuriai reikia ieškoti kompensacijų. Todėl turėtume galvoti apie tam tikrą nulinį tarifą tam baziniam minimaliam atlyginimui, kuris turėtų būtų toks, kad būtų galima oriai pragyventi“, – teigė S.Skvernelis.

Ilgalaikis progresinių mokesčių idėjos apologetas A.Sysas pripažino, kad vieningos nuomonės šiuo klausimu Socialdemokratų partijoje nėra.

„Aš už, bet partijos sprendimo nėra (....) Mano ankstesni siūlymai nebuvo priimti Seime, tada ir Vyriausybės nepritarimas buvo, aišku, koalicinės Vyriausybės. Ir salėje (Seime balsuojant – BNS) nebuvo pritarta“, – BNS apgailestavo A.Sysas.

R.Žemaitaitis mano, kad progresiniai mokesčiai galėtų būti, tačiau norint juos įvesti, būtina įtvirtinti ir „Sodros“ įmokų lubas, sulyginti NPD ir minimalios mėnesio algos (MMA) dydžius.

„Mes už principą, kad turtingesnis moka daugiau“, – tvirtino ir R.Tamašunienė, kol kas nenorėjusi kalbėti apie galimus mokesčių tarifus.

Tuo metu K.Daukšys teigė, kad „darbiečiai“ gyventojų pajamų mokesčių progresyvumo sieks, siūlydami neapmokestindami MMA: „Tie, kurie mažai gauna, nemokėtų jokių mokesčių arba mokėtų mažus, o daug – tokius mokesčius, kokie yra dabar“.

N.Puteikis siūlo neapmokestinamąsias pajamas padidinti iki ribos, kurią Statistikos departamentas vadina būtinosiomis išlaidomis: 370 eurų kaime ir 470 eurų – mieste. Tuo metu visoms kitos pajamoms, anot N.Puteikio, galėtų būti taikomi diferencijuoti tarifai.

„Siūlome 15 proc. dydžio tarifą visoms kitoms pajamoms – gautoms iš darbo santykių, buto nuomos, palūkanų, dividendų, tantjemų, žemės ūkio veiklos. Nuo tam tikros sumos, kuri, tarkime, du kartus viršytų būtinąsias išlaidas, tarifas didėtų, pavyzdžiui, iki 20 procentų. Jeigu reiks, bus galima įvesti trečią pakopą – su 25 proc. tarifu. Būtų sumuojamos visos šeimos – tėvų, vaikų, senelių, jeigu kartu gyvena, pajamos“, – aiškino N.Puteikis.  

Visuotiniam pajamų deklaravimui – taip

Į Seimą patekę politikai tikriausiai nesunkiai sutartų dėl visuotinio pajamų deklaravimo – tam iš esmės pritaria visos partijos, anot kurių, nauja tvarka leistų gerokai sumažinti neapskaitytų ar neaiškios kilmės pajamų dalį ekonomikoje.

„Jeigu norime suvaldyti šešėlinių pinigų srautus, be šito mes nieko nepasieksime. Nematau jokios problemos greitai įvesti deklaravimą. Tai tik politinio apsisprendimo klausimas. Didžioji dalis gaunamų pajamų ir šiandien jau deklaruojama (....) Kodėl dabar nėra aiškinama, kad mažai duos naudos ir administravimo kaštai yra brangūs. Nematau to brangumo“, – teigė A.Sysas.

G.Landsbergio ir E.Gentvilo nuomone, prie visuotinio pajamų deklaravimo galima pereiti palaipsniui. Anot E.Gentvilo, sprendimai dėl to galėtų būti priimti būsimo Seimo kadencijos pabaigoje.

Tuo metu N.Puteikis pasisako už greitą politinį sprendimą dėl pajamų deklaravimo. K.Daukšys mano, kad daug informacijos apie gyventojų pajamas jau yra elektroninėje erdvėje, todėl VMI, žmonių neapsunkindama, suformuotų deklaracijas.

R.Žemaitaičiui neaišku, kaip būtų su lietuviais, gyvenančiais užsienyje, ir su tais, kurie gautų dvigubą pilietybę. R.Tamašunienė tikisi, kad visuotinis deklaravimas turėtų būti vienas iš pirmųjų naujos Vyriausybės darbų, kuris ne tik mažins korupciją, bet ir „pagerintų politikų įvaizdį“.

Tuo metu S.Skvernelis pasisako ne tik už visuotinį pajamų, bet ir turto bei išlaidų deklaravimą.

„Išlaidos – labai svarbios deklaracijoje, jas deklaruoti būtina“, – tvirtino S.Skvernelis.

Mokesčiui už automobilius – ne

Beveik visų didžiųjų partijų lyderiai nepritaria mokesčiui už automobilius. Vienintelis A.Sysas sakė manantis, kad toks mokestis yra reikalingas, tačiau taip pat pabrėžė, kad partijos apsisprendimo šiuo klausimu nėra.

„Prieš rinkimus visi sako, kad nereikia. Tačiau jei su socialiniu modeliu užsibrėžėmė pakeisti socialinio draudimo sistemą, tam reikia tvarios mokesčių bazės, o vien iš ekonomikos augimo ir iš šešėlio mažinimo tų reikalingų pajamų nesurinksime“, – svarstė A.Sysas.

S. Skvernelis įsitikinęs, kad šis mokestis nėra tinkamas, nes automobilių savininkai daugiau į biudžetą sumoka pirkdami kurą. Tačiau, anot jo, turi būti skatinamas netaršių transporto priemonių naudojimas..    

E.Gentvilas įsitikinęs, kad yra kitų rezervų gauti pajamų ir gerinti valstybės gyvenimą, tuo metu G.Landsbergis tvirtina, kad automobilių mokestis neteisingas.

„Tai – tik papildomos mokestinės naštos užkrovimas mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Jiems automobilis dažnai yra būtina priemonė pasiekti darbo vietą“, – pabrėžė G.Landsbergis.

K.Daukšys įsitikinęs, kad toks mokestis nebūtinas, o vietoj jo siūlo didinti akcizą degalams. Pasak R.Žemaitaičio, vietoj visuotinio automobilių mokesčio reikėtų nustatyti didesnius mokesčius perkantiems prabangius automobilius.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...