captcha

Jūsų klausimas priimtas

VRM užmojai. Ar tikrai negalima pigiau?

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sistemai priklausantys policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai skundžiasi nesibaigiančiu nepritekliumi, dėl kurio tenka daryti įvairias reformas, tačiau kai kurie ministerijos užmojai stebina. VRM ministras Susisiekimo ministerijai ir vyriausybei adresuotame laiške dėsto ketinimus atnaujinti vidaus reikalų radijo ryšio tinklą. Kritinių komunikacijų tinklas, pasak ministro, turėtų būti modernizuojamas diegiant pažangaus ryšio technologiją LTE. Tokią technologiją, dar žinomą kaip 4G ryšys, šiuo metu naudoja mobiliojo ryšio operatorės, tačiau VRM tinklo atnaujinimo procese kaip galimas dalyvis minimas Susisiekimo ministerijai pavaldus Lietuvos radijo ir televizijos centras, kuris dar tik diegia LTE tinklą vietoj buvusio ir jau atgyvenusio „WiMax“.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Raštas, patekęs į rankas mobiliesiems operatoriams, juos ne tik nustebino, juk tai – milžiniškos lėšos, kurios turėtų būti paimtos iš biudžeto, kai jie jau dabar gali teikti tokią paslaugą ir tai VRM kainuotų gerokai pigiau.

VRM laiške, adresuotame vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai, pateikiami siūlymai, kaip galėtų būti plėtojama vidaus reikalų skaitmeninė mobiliojo radijo ryšio sistema. Mat ministerijos valdoma telekomunikacinio tinklo dalis nuo 2008 m. veikia be atnaujinimų. O šis tinklas, kaip teigiama rašte, yra kritiškai svarbus nacionaliniu lygiu, nes juo naudojasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba,  Policijos, Muitinės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, Vadovybės apsaugos departamentai, dalis Krašto apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų, dalis greitosios medicinos pagalbos stočių. Po modernizavimo juo galėtų naudotis šiuo metu atskirus žinybinius tinklus naudojantys sveikatos, aplinkos apsaugos, transporto ir energetikos sektoriai. Rašte teigiama, kad šie tinklai galėtų būti modernizuojami kartu su Susisiekimo ministerijos akcinės bendrovės Radijo ir televizijos centro įgyvendinamu LTE tinklo diegimu.  Ši valstybės valdoma bendrovė šiuo metu keičia internetui „Mezon“ naudojamą „WiMax“ technologiją į LTE duomenų perdavimo technologiją. 

„Vienas iš galimų variantų yra Lietuvos radijo ir televizijos centras, kuris, mūsų žiniomis, šiuo metu jau yra labai stipriai atnaujinęs savo, sakykim, tą įrangos infrastruktūrą“, – sako vidaus reikalų viceministras Julius Morkūnas.

Susisiekimo viceministras Ariandas Šliūpas teigia, kad Radijo ir televizijos centro pusėje tinklų jau įdiegta LTE duomenų perdavimo technologija. O kritinių komunikacijų tinklo kūrimas kol kas esąs tik vizija, todėl mobiliųjų operatorių susirūpinimas neturi jokio pagrindo.

„Kas tas paslaugas teiks – tai tikrai yra ne šios dienos klausimas, nes, visų pirma, mes turime suprasti, ko mums reikia ir ką galima padaryti. Taip kad dabartinė iniciatyva ir operatorių nuogąstavimai yra absoliučiai nepagrįsti ir turbūt yra eilinis išvedžiojimas, kurį mes turėjome prieš tai ir dėl kitų klausimų“, – teigia susisiekimo viceministras A. Šliūpas.

Sužinoję apie Vidaus reikalų ministerijos planus įdiegti bendrą valstybės tarnybų kritinių komunikacijų tinklą ir kad jo eksploatacija galėtų būti perduota Radijo ir televizijos centrui sujudo privatūs mobiliojo ryšio operatoriai. Jų atstovai tikina, kad jų tinklai jau dirba LTE ryšio pagrindu ir tokią paslaugą valstybei galėtų suteikti per pusantrų metų ir daug pigiau.

„Jeigu ministerija turi šitiek daug pinigų, kurių neturi kur dėti, ir nori švaistyti į kairę ir į dešinę, tai mes siūlome geriau tuos pinigus atiduokite policijos pareigūnams, pakelkite algas, pasirūpinkite, kad policininkai, kurie mus saugo, darytų tai geromis sąlygomis, oriomis sąlygomis, o mes užtikrinsime jums ir ryšį, ir visas paslaugas, kurių jums reikia“, – tikina „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas.

„BITĖ Lietuva“ vadovas stebisi, kodėl tokioms paslaugoms teikti valstybės reikmėms negalėtų būti pasirinktas privatus tiekėjas. Jis sako, kad Radijo ir televizijos centras bus priverstas investuoti į tinklo plėtrą. O tai – papildomos išlaidos.

„Keliasdešimt milijonų nuo to, ką jie šiandien turi, jeigu norėtų pilnai kokybiškas paslaugas teikti tam valstybiniam sektoriui. Šiuo atveju, keliasdešimt milijonų eurų mažiausiai reikės investicijų ir tai nebus paslaugų kokybė tokia, kokią galėtų šiandien teikti operatoriai. Nes, kad pasiektų tokį tinklą, privatūs operatoriai investavo po kelis šimtus milijonų eurų ir turi šiandieninę infrastruktūrą, iki kurios LRTC labai toli“, – teigia UAB „BITĖ Lietuva” vykdomasis direktorius Pranas Kuisys.

Kolegoms pritaria ir „Omnitel“ atstovė. Ji tikina, kad vieno tiekėjo išskyrimas iš visų galimų, ir dar ne to, kuris jau šiandien turi galimybes tiekti LTE paslaugą, nedera su Europos teisine baze. Privatūs mobiliojo ryšio tiekėjai nelinkę tylėti.

„Jeigu taip įvyktų, kad LRTC ar bet kokia kita valstybės valdoma įmonė pradėtų teikti paslaugas, neatlikus nei viešųjų pirkimų konkurso, nei apklausos, remiantis, tikriausiai, valstybės pagalba, tai būtų tikrai labai neraminantis įvykis mūsų valstybėje. Ir taip, privatūs operatoriai su tuo nesitaikytų. Nes mes tikrai esame pajėgūs teikti tokias paslaugas ir tą labai lengvai įrodytumėme“, – neabejoja AB TEO ir „Omnitel“ teisės vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.

Laisvosios rinkos instituto prezidentas sako, kad geriausią paslaugos kainą užtikrintų tik konkurencija. Ir vargu, ar valdiška įstaiga veiks efektyviau nei tarptautinės privačios mobiliojo ryšio įmonės. 

„Yra noras sukurti valdišką telekomą ir priversti valdiškas įstaigas iš to valdiško telekomo pirkti paslaugas. Čia nėra kažkokia nauja mintis ir nereikia slėptis už ypatingų ar ekstremalių situacijų, tie planai senai sklando. Kiek čia yra logikos? Logikos čia yra nulis. Čia būtų lygiai tas pats sakyti, na, valdiškos įmonės perka daug degalų, tarkim, policija, gaisrinė, tai kurkime valdišką degalinių tinklą, neva, tai bus pigiau. Pigiau nebus, greičiausiai bus dar brangiau, ką rodo ne viena valdiška įstaiga, tai yra viena. Antra, valdiškos įstaigos pirks iš kitų valdiškų įstaigų be jokių konkursų ar konkurencijos, ir ką rodo pavyzdžiai iš Viešųjų pirkimų tarnybos ar iš viešųjų pirkimų, kuomet yra perkama be konkurencijos, tuomet atsiranda ir auksiniai šaukštai, ir auksinės šakutės, tai čia greičiausiai atsiras auksiniai telefonai“, – spėja Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Strateginį sprendimą dėl kritinių komunikacijų tinklo turės priimti jau nauja vyriausybė, o iki tol taip ir lieka klausimas, ar šitas sumanymas nėra tiesiog noras už valstybės pinigus padėti Radijo ir televizijos centrui baigti pertvarkyti savo tinklą diegiant LTE ryšį, po to užtikrinti jam pajamas už naudojimąsi tuo tinklu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...