captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviškos skyrybos: ar brangs šiluma vilniečiams?

Sostinės savivaldybė šilumos tinklus prancūzų „Dalkiai“, pernai pakeitusiai pavadinimą į „Veolia“ išnuomojo 2002 metais. Sutartis galiojo 15 metų, tačiau buvo apsispręsta jos netęsti, ir jos galiojimas baigiasi kitąmet. Dabar savivaldybė per savo įmonę mėgina įvertinti visą perimamą iš prancūzų turtą, tačiau tai, pasirodo, ne taip paprasta. Ekspertai sunkiai įsileidžiami, jie savo ruožtu baiminasi, kad turtas gali būti nugyventas, o išeidama „Veolia“ dar gali ir pateikti sąskaitą už įdėtas investicijas. Jeigu derybos nepavyktų, vilniečiams tai grėstų išaugusiomis šildymo kainomis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Vilniaus šilumos tinklai“ tikina, kad 2002 m. išnuomotas 108 mln. eurų vertės turtas, dabar jo likutinė vertė kartu su nuomininko investicijomis gali būti aptirpusi iki 94 mln. eurų. O tai reiškia, kad „Vilniaus energijai“ gali tekti sumokėti miestui kompensaciją.

„Vilniaus šilumos tinklų“ vadovybė skundžiasi, kad jai trukdoma patikrinti, kokia yra tikroji turto vertė. „Vilniaus šilumos tinklai“ nesutarė su nuomininke dėl bendro nepriklausomo eksperto, kuris įvertintų įrangą, todėl turtą perimantys šilumos tinklai nusamdė savo ekspertus, kuriems esą nėra lengva atlikti pavestą darbą.

„Yra bandoma sutrukdyti patekti į visus objektus. Mes turim kelis tūkstančius technologinių objektų, kokie 3,5 tūkstančio. Kol kas mes esam pasižiūrėję 72 objektus“, – aiškino „Vilniaus šilumos tinklų“ direktorius Mantas Burokas.

„Vilniaus šilumos tinklų“ nusamdyti ekspertai, apžiūrėję kai kuriuos įrenginius konstatavo, kad padėtis blogesnė, nei tikėtasi.

„Kai perdavėm, išnuomotas turtas buvo visas veikiantis, šiuo metu matom labai daug turto, kuris yra neveikiantis ir neeksploatuojamas, labai stipriai nugyventas ir mes matome, kad tolimesnis jo naudojimas pagal paskirtį yra netinkamas“, – aiškino Povilas Valatka, „Vilniaus šilumos tinklų“ vyriausiasis inžinierius.

Tuo pat metu įmonėje aptikta nemažai įrangos, dėl kurios gali kilti turtinių ginčų.

„Dalis mūsų įrenginių nugyventa ir neeksploatuojama, o nuomininkas „Vilniaus energija“ yra sumontavęs savo įrenginius, juos aktyviai naudoja, ir jie šiuo metu naudojami šilumos tiekime, gamyboje ir elektros gamyboje“, – teigė P. Valatka.

„Vilniaus energijos“ atstovas atremia, kad visi sprendimai dėl pirkinių priimti suderinus su Vilniaus savivaldybe bei Kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).

„Yra tiesiog tam tikra įranga, kuri savivaldybės valia, taip pat ir VKEKK valia neįtraukta į investicijas. Tai dabar susidarė situacija, kad tie daiktai priklauso mums jų pačių valia“, – sakė „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.

Vilniaus savivaldybė yra viena iš nuomos sutarties šalių, jos pareiga – siekti, kad nenukentėtų vilniečių interesai, dar labiau nebrangtų šiluma, kuri šiuo metu viena brangiausių Lietuvoje.

Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko teigimu, „Vilniaus energija“ turi interesą kuo daugiau uždirbti ir išeiti su galutine kuo didesne sąskaita vilniečiams. „Tą mes žinom, suprantam ir stengiamės to išvengti“, – aiškino sostinės vicemeras.

2010 m. Vilniaus taryba neleido dar dvidešimčiai metų – iki 2037-ųjų pratęsti nuomos sutarties, nes tai būtų pažeidę įstatymus.

Panaši situacija ir kitose savivaldybėse, kuriose „Veolia“ valdoma „Litesko“ nuomojosi šilumos ūkį. Pavyzdžiui, Alytaus savivaldybė be konkurencijos procedūros dešimčiai metų buvo pratęsusi nuomos sutartį. Ją Konkurencijos taryba ir teismas įpareigojo panaikinti. Dabar naujai išrinkta Alytaus valdžia per teismus siekia susigrąžinti turtą.

„Pasistatėm biokatilą, jis pradėjo veikti 2012 m., kainavo 87 mln. litų. Iš jų 51 mln. priskyrė šilumos gamybai. Mūsų nuomone, ta suma yra žymiai pakelta, mūsų atveju 2,5 karto didesnė investicija pripažinta šilumos gamybai“, – kalbėjo Alytaus savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Jastremskas.

Nuomotojo atstovas tikina, kad Alytaus valdžia lygiai kaip ir Vilniaus, pati prašė investuoti milijonus. Investuotojas savo lėšas gali atgauti pratęsus nuomą arba reikalauti kompensuoti.  

„Tai miesto prašymu pastatyti objektai, kurie yra priimti įvertinti ir aprašyti, ir jie turi objektyvų pagrindą būti, kur yra. Aš nebežinau ką čia įrodinėti“, – teigė „Vilniaus energijos“ atstovas N. Mikalajūnas.

Šią savaitę Kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė  „Vilniaus energijos“ audito išvadas. Paaiškėjo, kad per pastaruosius trejus metus vilniečiai „Vilniaus energijai“ permokėjo milijonus eurų.

„Buvo ne vienas epizodas iš 24 mln. eurų nepagrįstų sąnaudų šilumos tiekimo veiklai vykdyti ir reprezentacijai. Sąnaudų, tokių kaip VIP ložių nuoma, ekskursijos į užsienio valstybes, taip pat buvo sporto klubų nuoma, abonementai į vandens parkus ir panašiai“, – sakė Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė.

Taip pat, pasak kainų komisijos vadovės, permokėta už biokurą, kuris pirktas iš susijusios įmonės. Negana to, kainų komisija nustatė, kad daugiau nei 4,5 mln. eurų, kurie gauti pardavus vadinamuosius taršos leidimus, nebuvo išskaičiuoti iš vilniečių sąskaitų. „Vilniaus energijos“ atstovas šias energetinės veiklos prievaizdų išvadas sieja su rinkimais.  

N. Mikalajūno teigimu, „Vilniaus energija“ turi labai daug argumentų ir visus tuos argumentus pateiks rinkimams pasibaigus.

Kainų komisijos pirmininkė tikina, kad jos vadovaujama institucija yra nepriklausoma ir depolitizuota, o tyrimas „Vilniaus energijoje“ pradėtas pernai vasarą.

„Patikrinimas turėjo būti baigtas praėjusių metų gruodžio mėnesį. Bet kadangi pati įmonė neteikė duomenų, nebendradarbiavo, teikė dalį informacijos, dalį išvis atsisakė teikti, tai patikrinimas buvo pratęstas net kelis kartus. Dėl pačios bendrovės veiksmų šitas patikrinimas yra baigtas tik dabar“, – teigė I. Žilienė.

Už tai, kad neteikė duomenų, komisija „Vilniaus energijai“ skyrė  600 tūkst. eurų baudą. Dėl kai kurių patikrinimo epizodų komisija ketina kreiptis į Valstybės kontrolę ir teisėsaugą. Tuo metu „Vilniaus energijos“ akcininkė prancūzų bendrovė „Veolia“ ketina savo, kaip investuotojos, pažeistus interesus ginti Vašingtono arbitražo teisme. „Veolia“ skaičiuoja, kad jai padaryta maždaug 100 mln. eurų žala.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...