captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilnius ir Klaipėda kuria planus apjungti atsiskaitymą už viešąjį transportą

Vilniaus ir Kauno savivaldybių vadovai svarsto planus diegti naują bendrą viešojo transporto atsiskaitymo sistemą, prie kurios galėtų prisijungti ir „Lietuvos geležinkeliai“ bei Smiltynės perkėla.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Klaipėdos meras liberalas Vytautas Grubliauskas, penktadienį po susitikimo su Liberalų sąjūdžio partijos vadovu Remigijumi Šimašiumi, tikino, kad svarstoma kurti visiškai naują sistemą, kuri leistų turintiems vilniečio ar klaipėdiečio korteles abiejuose miestuose naudotis autobusais, troleibusais ir dviračių nuomos paslaugomis.

„Yra siekis modernizuoti elektroninio bilieto sistemą, kuri remtųsi turbūt pačiais šiuolaikiškiausiais informacinių technologijų sisteminiais sprendimais – jie, mūsų manymu, turėtų veikti atvirų kodų principais, kad nebūtų sistema uždara. Tai sudarytų sąlygas vilniečiui pasipildžius savo kortelę naudotis tuo vienkartiniu bilietu Klaipėdoje, klaipėdiečiui – Vilniuje (...). Turime kalbėti turbūt ne apie esamų sistemų tobulinimą kurių resursai yra išsemti, o apie naujos sistemos kūrimą“, – BNS teigė meras.

Anot jo, sėkmingai vykstant tolesniems derinimams tarp miestų, tokia sistema Vilniuje ir Klaipėdoje galėtų veikti jau 2018-aisiais pabaigoje paliekant technines galimybes prisijungti prie jos „Lietuvos geležinkeliams“, Smiltynės perkėlai – su šiomis įmonėmis, V. Grubliausko teigimu, jau pradėtos diskusijos dėl šių planų.

Meras sako, kad Kaunui tokia idėja kol kas nėra pristatyta, tačiau jis neatmeta, kad laikinoji sostinė galėtų tapti ir trečiuoju miestu.

„Įsivaizduoju, kad tobula sistema būtų, jei visi trys miestai būtų vienoje grandyje. Kol kas neaptarta, bet manau, kad tai yra ne tokios tolimos ateities klausimas. Tik šiandien mes su vilniečiais esame gerokai arčiau tos idėjos įgyvendinimo“, – kalbėjo Klaipėdos meras.

Beveik prieš dešimtmetį Vilnius, Kaunas ir Klaipėda jau ėmėsi apjungti viešojo transporto atsiskaitymą, tačiau ES lėšomis vykdyti projektai nebuvo suderinti ir miestai sukūrė tik autonomiškas sistemas. Prieš penkerius metus Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) įpareigojo projektą koordinavusią Vilniaus savivaldybę dėl laiku neįdiegtos sistemos grąžinti beveik 5 mln. litų (apie 1,45 mln. eurų) į valstybės biudžetą. Projektas turėjo būti baigtas įgyvendinti dar 2007-ųjų vasarą.

„Visi trys miestai pajudėjo nesinchroniškai, nesusitvarkė taip, kaip buvo projekte numatyta. Buvo projektas, berods „Vieningas bilietas, viena atsiskaitymo sistema“. Bet jis tik iš dalies pasiekė rezultatus, nes miestai judėjo skirtingomis kryptimis. Rezultatai pasiekti tik iš dalies, numatyta korekcija – grąžinti pinigus į Lietuvos biudžetą“, – BNS sakė Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Lidija Kašubienė.

Dėl dalies projektams išleistų ES lėšų grąžinimo vyko bylinėjimasis su savivaldybėmis – informaciją apie proceso detales CPVA žadėjo pateikti vėliau.

V. Grubliauskas tikina, kad Klaipėda „savo įsipareigojimus įvykdė ir niekam nieko grąžinti nereikėjo“.

„Klaipėda tame kontekste uoliausiai ir sąžiningiausiai vykdė projekte numatytus reikalavimus, sistema buvo pažengusi toliausiai, bet tai tapo ir tam tikra kliūtimi, kadangi tie, kurie atsiliko, jau nebegalėjo būti toje vieningoje sistemoje. Jie šioje vietoje nebuvo uolūs, dėl to sistema, kuri buvo kuriama tam tikslui, neveikė. Todėl pasimokius iš tų pamokų reikia kalbėti apie bendrą sistemą, kuri nuo pat pirmųjų žingsnių būtų derinama“, – dėstė Klaipėdos vadovas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...