captcha

Jūsų klausimas priimtas

Milijonines aferas ir korupcijos atvejus atskleidusi tarnyba tapo nereikalinga

Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) galimai skaičiuoja paskutines savo gyvavimo dienas Artimiausiu metu tarnybos, kontroliavusios aplinkosaugininkus, gali nebelikti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vieni džiaugiasi ir ploja rankomis, kad sumažinamas biurokratų aparatas, o institucija buvo niekam nereikalinga, kiti – beda pirštu į aplinkosaugininkų korupcijos atvejus ir teigia, kad šie dabar yra nepriklausomi nuo nieko ir gali daryti, ką tik nori.

Lietuvoje yra aštuoni Regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD), kurie veikia įvairiuose regionuose ir yra visiškai savarankiški. Tai vienintelis toks atvejis visoje Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų sistemoje, mat visos kitos regioninės tarnybos tiek urėdijos, tiek regioniniai parkai yra didesnės sistemos dalis, turi viršesnę instituciją Vilniuje, kuri gali kontroliuoti , perpatikrinti, galiausiai nubausti prasižengusiuosius pareigūnus. Aplinkosaugininkai šioje sistemoje yra išrinktieji, kurių realiai nekontroliuoja niekas, todėl būtent ši grandis vadinama viena korumpuočiausių aplinkosaugos dalių.

Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba buvo įkurta siekiant prijungti prie jos visus aštuonis Regionų aplinkos apsaugos departamentus, tačiau šis įstatymo projektas užstrigo Seime, vėliau Seimas nusprendė apskritai išbraukti VAAT iš kontrolės funkciją vykdančių institucijų sąrašo ir nusprendė, kad šios tarnybos apskritai nereikia. Tarnyboje buvo atliktas auditas, kuris nustatė, kad kontrolės funkcijų netekusi institucija nebevykdo savo steigimo tikslų ir yra neefektyvi, todėl artimiausiu metu VAAT gali būti panaikinta. Tarnybos vadovas nuogąstauja, kad taip pasielgta buvo būtent dėl to, kad institucija bedė pirštu į aplinkosaugininkų klaidas, nustatinėjo jų korupcijos atvejus bei atvejus, kai jie neatlieka savo pareigų.

Nustatė milijonines žalas

VAAT per kelis metus savo veikimo gaudavo skundus ir iš naujo tikrindavo objektus, kuriuose aplinkosaugininkai pažeidimų nenustatydavo arba į juos apskritai nevykdavo. Kartais tuomet, kai aplinkosaugininkai nerasdavo pažeidimų, VAAT nustatydavo net milijonines žalas.

Vienas didžiausių tokių pavyzdžių – teritorija Kauno rajone, Alšėnų seniūnijoje, kuri užteršta statybinėmis atliekomis (betono luitai, plytos, medienos atliekos, plastikas ir t.t.), iš viso jų buvo apie 3000 t. VAAT pareigūnai nustatė, jog atliekos naudojamos žemės sklypui išlyginti, jas užkasant. Aplinkai padaryta žala – 13 mln. eurų.

Vietiniai aplinkosaugininkai žinojo apie atliekų užkasimą, tačiau nesiėmė priemonių, kad būtų nustatyti kalti asmenys, jie nubausti ir teritorija sutvarkyta. Aplinkosaugininkai bandė visiems paaiškinti, kad tai, ką jie mato yra visai ne atliekos.

Kitas atvejis užfiksuotas Utenos rajone, Dičiūnų kaime. VAAT nustatė, jog teritorijoje sukaupta apie 3 tūkst. tonų atliekomis, iš jų pavojingų atliekų apie 2 tūkst. tonų, leidžiama buvo sukaupti iki 500 tonų, visos atliekos turėjo būti laikomos uždarose talpose, patalpose. Tai akivaizdus RAAD kontrolės nevykdymas.

Skystoms pavojingoms atliekoms išsiliejus į aplinką žala aplinkai gali siekti iki 12–14 mln. eurų. Įmonė, kuriai priklauso atliekos yra ant bankroto ribos, turto ji neturi. Taigi sukauptų atliekų sutvarkymas „gula“ ant valstybės pečių. Iš valstybės biudžeto minėtų atliekų sutvarkymui gali reikėti daugiau kaip 3 mln. eurų. VAAT inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn ir įpareigojimo sutvarkyti atliekas.

Pagavo aplinkosaugininkus brakonieriaujant

VAAT pareigūnai yra atskleidę, kad patys aplinkosaugininkai gali brakonieriauti. Vis dėlto, dažniausiai Regionų aplinkos apsaugos departamentų viršininkai savo pavaldinius gynė ir jokios bėdos dėl to nematė.

Pavyzdžiui, VAAT nustatė, kad Mažeikių rajone, Renavo HE vandens telkinyje, neteisėtai išgaudyta ir pasisavinta apie 1 toną žuvų. Padaryta žala žuvų ištekliams apie 60 tūkst. eurų. Iš pradžių vietiniai aplinkosaugininkai, atlikę tyrimą, pažeidimų nefiksavo.

Dar vienas atvejis, kuris tiesiog pribloškė, kai pats aplinkosaugininkas buvo sučiuptas brakonieriaujantis. VAAT nustatė neteisėtai vykdomą medžioklę, padaryta žala medžiojamųjų gyvūnų ištekliams – 1600 eurų. Šioje medžioklėje dalyvavo RAAD rajono agentūros pareigūnas ir dar tuo metu, kuomet turėjo būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, būdrauti.

Taip pat VAAT nustatė „popierinio įžuvinimo“ atvejus, kai vandens telkinių įžuvinimo darbai buvo vykdomi netinkamai, dėl ko į vandens telkinius nebuvo įveistas reikalingas kiekis žuvų. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė vykdoma neefektyviai, nes vietiniai aplinkosaugininkai turėjo stebėti šį procesą, tačiau neatliko savo pareigų.

Žinojo apie neteisėtą užtvanką, bet nieko nedarė

DELFI taip pat neseniai aprašė vieną iš aplinkosaugininkų netinkamų pareigų vykdymo atvejį. Klaipėdos rajone, draustinyje, ant Šalpės upės, kurią tvenkti draudžiama, Klaipėdos rajono tarybos nario A. Liaudanskio buvo pastatyta neteisėta užtvanka.

Klaipėdos aplinkosaugininkai žinojo apie šį atvejį bent kelis metus, nuo 2014-ųjų, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad neteisėta užtvanka būtų pašalinta.

Dabar aplinkos ministerija pradėjo tyrimą dėl netinkamo aplinkosaugininkų pareigų vykdymo. Tokiems ir panašiems atvejams tirti buvo skirta VAAT tarnyba.

Jeigu per savaitę nesugalvos, ką daryti, prašys likviduoti tarnybą

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigė, kad jeigu per savaitę nesugalvos, ką daryti su tarnyba, prašys Vyriausybės ją likviduoti, nes kadangi Seimas atėmė kontrolės funkciją iš šios įstaigos, nebėra prasmės ją išlaikyti.

„Dar svarstome, procedūra nėra tokia paprasta, prieš kelias dienas turėjo pasitarimą, padarėme dar pertrauką vienai savaitei, reikia apsvarstyti alternatyvas, iš kurių kelios atkrenta, nes reikėtų šiai institucijai grąžinti kontrolės funkcijas, nors mes žinome, kad Seimas pakeitė įstatymą ir to kol kas nebus. Apmaudu, nes mūsų sistemoje kontrolė yra tai, be ko niekas neveiks. Turim dvi alternatyvas: arba palikti tą instituciją apipjaustytą, nedidelę, su labai ribotom funkcijom, kam aš nepritariu. Jeigu jau netapo kūnu tokiu, dėl ko ji buvo sukurta, aš pasiūliau ją reorganizuoti, atiduoti funkcijas ir žmones mūsų institucijoms ir tada likviduoti. Po savaitės rinksimės dar kartą ir manau, kad jeigu kitų pasiūlymų nebus, tuo keliu ir eisime. Tada eisime su projektu į Vyriausybę, nes reikia jos pritarimo“, – kalbėjo K. Trečiokas.

Dabar įstatyme reglamentuota, kad visi aštuoni Regionų aplinkos apsaugos departamentai yra pavaldūs ministrui, tačiau K. Trečioko teigimu, ministras neturi nei pajėgų, nei žmonių vykdyti kontrolės: „Nežinau, kokios priežastys, bet iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto palaikymo nebuvo ir tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl tas įstatymas dėl RAAD'ų reorganizacijos, kuris buvo atneštas į Seimą taip ir neišvydo dienos šviesos. Kontrolės RAAD'ų neturim, ministras negali jų kontroliuoti, nes neturi tokių pajėgų, gali tik pasidomėti tada, kai yra atskiras rezonansinis atvejis. Ne taip turi būti, turi normaliai veikti kontrolė.“

Anksčiau, nors Seimas ir panaikino kontrolės funkciją iš institucijos, Aplinkos ministerija bandė gudrauti ir paversti šią tarnyba ministerijos departamentu arba devintuoju, Generaliniu aplinkos apsaugos departamentu, taip pasikeistų tik institucijos pavadinimas, bet kontrolės funkcijos grįžtų, tačiau, pasak ministro, tokios idėjos nebesvarstomos: „Buvo minčių, bet čia gal būtų nelabai sąžininga. Tai yra ta pati mergelė, tik kita suknelė, tik pavadinimas pakeistas ir atsirastų kontrolės funkcija vėl. Bet mes bandėme aptarti su komiteto pirmininku (A. Salamakinu – DELFI), palaikymo nebuvo, sakė: nesvaikite, jūs norite mus apgauti, vos ne įsižeidė ir toks variantas netiko.“

VAAT direktorius: tapome neparankūs, nes rodėme problemas

VVAT direktorius Vytautas Eidikonis DELFI teigė, kad tarnyba kontroliavo aplinkosaugininkas, garsiai kalbėjo apie atvejus, kai šie nevykdo savo darbo, dėl to užsitarnavo Seimo nemalonę.

„Pagrindinė grėsmė panaikinus VAAT yra ta, kad būtų neužtikrintas tų darbų tęstinumas, siekiant atskleisti neteisėtas atliekų tvarkymo schemas, inicijuojant jų užkardymą, būtų neužtikrinama galimybė visuomenei pranešti apie skriaudžiamą gamtą. Grėsmių mes matome nemažai. Mes gaudavome daug pranešimų dėl pareigūnų netinkamų veiksmų atlikimo, nemaža dalis jų yra pasitvirtinę“, – kalbėjo V. Eidikonis.

Pasak jo, VAAT tarnyba užsitarnavo nepalankumą, nes garsiai kalbėjo apie problemas: „Žiūrint į priimtus sprendimus, ganėtinai viskas yra aišku. VAAT'as vykdė kontrolės priežiūrą, tikrindavo Regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos efektyvumą, nustatė ne vieną atvejį, juos identifikavo ir visiems garsiai sakė, kad kontrolė yra vykdoma neefektyviai. Ją reikia tobulinti, po šių veiksmų sekė įstatymų pakeitimai, kuriuos priėmus VAAT'as buvo išbraukta iš kontrolės funkcijas vykdančių institucijų sąrašo. Šiandien kontrolės funkcijos yra pavestos Aplinkos ministerijai, kuri iš tikrų nevykdo šių funkcijų. Šiai dienai RAAD'ų kontrolės priežiūra iš esmės nėra vykdoma.

VAAT egzistavimas reiškia, kad vis dar yra galimybė prie mūsų prijungti Regionų aplinkos apsaugos departamentus ir jeigu tokios institucijos neliktų, išnyktų ir tokia grėsmė aplinkosaugininkams.“

A. Salamakinas: yra ministras, tegul jis aplinkosaugininkus ir kontroliuoja

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas visuomet pasisakė prieš VAAT tarnybą ir teigia, kad kontrolierių Lietuvoje yra per daug. Politiko teigimu, aplinkosaugininkai yra pavaldūs ministrui, todėl šis juos turėtų ir kontroliuoti.

„Kontrolė ir dabar yra, yra departamentų vadovai, jie yra pavaldūs ministrui. Kaip dabar įsivaizduojame kontrolę? Yra ministerija, yra funkcijos. Departamentus kontroliuoti, po to tą kontrolierių kažkam reikia kontroliuoti, čia mes iki begalybės nueisime. Jie padarė vidaus auditą, kuris sako, kad tas VAAT'as pasidarė tarsi balastas, neaišku, nei ką jis veikia, nei kam jis reikalingas“, – kalbėjo A. Salamakinas.

Paklaustas, kam dabar pasiskųsti ir pranešti, jeigu aplinkosaugininkai piktybiškai nevykdo savo pareigų, A. Salamakinas teigė, kad kontrolę turi vykdyti Aplinkos ministerija: „Yra ministras, yra viceministras, yra ministrų patarėjai, yra kancleris. Jeigu RAAD'as blogai dirba, yra kuruojantis viceministras, jeigu neužtenka viceministro, yra ministras, yra gyvas velnias tų, kurie gali išsikviesti ir pasakyti. Tai pagal tą logiką reikia kažką steigti, kad VAAT'ą kontroliuoti. Kuo daugiau kontroliuojančių, tuo mažiau tvarkos.“

Paklaustas, kaip bendrai galėtų įvertinti aplinkosaugininkų darbą ir ar nėra girdėjęs nusiskundimų apie atvejus, kai aplinkosaugininkai nevykdo savo pareigų, A. Salamakinas teigė, kad nėra girdėjęs nieko panašaus: „Aš per keturis metus dabar ir per keturis metus praeitoje kadencijoje nesu girdėjęs, kad jie kažko nebūtų padarę ar kažkokių korupcinių dalykų. Aš negirdėjau, kad VAAT'as kažkokius didelius pažeidimųs atrado. Ką jis žino, kaip Klaipėdoje viskas vyksta, RAAD'ai kažką padaro, o jis lekia į žiniasklaidą ir giriasi. Man tokios parodomosios veiklos nereikia, tegul jie eina visuomeniškai ir ieško pažeidimų, o ne už valstybės pinigus.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...