captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skelbiami partijų reitingai

Likus jau mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, valdantieji socialdemokratai išlieka populiariausia partija šalyje. Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai galėtų tikėtis 17,2 proc. respondentų balsų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Remiantis naujausiais visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, daugiamandatėje apygardoje antrą vietą užimtų 12,4 proc. reitingą turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) liktų trečia (10,5 proc.).

Tiesa, klausimas, ar socialdemokratai gali džiaugtis, mat apklausa atlikta rugpjūčio 23–30 dienomis, dar iki įsiplieskiant vadinamajam auksinių šakučių skandalui, dėl kurio iki šiol turi aiškintis socialdemokratas krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Per mėnesį partijų reitingai liko praktiškai nepakitę, nė vienos partijos pokytis neviršija 3 proc. paklaidos.

Remiantis gyventojų nuomonės apklausa, Valentino Mazuronio vadovaujama Darbo partija sulauktų 6,6 proc. rinkėjų palaikymo, Remigijaus Šimašiaus vadovaujamo Liberalų sąjūdžio reitingas siekia 6,3 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausa vykdyta dar prieš buvusio liberalų vedlio, korupcija įtariamo Eligijaus Masiulio sugrįžimą į viešumą, kada jis praėjusią savaitę teisinosi iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio neėmęs kyšio, o tik skolinęsis pinigų.

Daugiamandatėje apygardoje būtiną 5 proc. barjerą peržengtų ir į parlamentą taip pat patektų Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“. „Tvarkiečių“ reitingas siekia 5,1 proc.

Kitos partijos liktų už slenksčio į Seimą ribos. Prieš rinkimus suburta Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija sulauktų 3,3 proc. respondentų palaikymo.

Kiek pakenks auksinės šakutės?

„Bendruose partijų reitinguose po Liberalų sąjūdžio smukimo ir LVŽS iškilimo esminių pokyčių nėra. Įdomus N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos atsiradimas, tačiau iš 3 procentų kol kas sudėtinga pasakyti apie jų potencialą: praėjusiuose Seimo rinkimuose „Drąsos kelias“ turėjo panašius reitingus ir vis dėlto sugebėjo patekti“, – apklausos duomenis komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis.

Pasak „Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko, rugpjūčio pabaigoje reikšmingesnių pokyčių reitinguose nebuvo: visos linksmybės prasidėjo kartu su rudeniu.

„Dėl auksinių šakučių skandalo. Pats skandalas – valstybės lėšų švaistymais permokant už dalykus, kurių realią kainą supranta kiekviena namų šeimininkė – be abejo, gali būti aukščiausios prabos kompromatas, tačiau dėl konkrečių kaltininkų jau nėra taip aišku, nes versijų viešojoje erdvėje būta daug“, – sakė I. Zokas.

Jo nuomone, prezidentės bedimas pirštu į socialdemokratą J. Oleką gali, bet nebūtinai nusmukdys socialdemokratų reitingus. Pasak I. Zoko, valdančioji dauguma jau kurį laiką gana aštriai kritikuojama valstybės vadovės, tačiau iki tol socdemų reitingams tai reikšmingiau neatsiliepė.

„Žvelgiant jau į pačius rinkimus, socdemams koją gali pakišti ne prezidentė, o sena problema – partijai gana sunkiai sekasi turimą potencialą paversti realiais rinkėjų balsais. Ir problemos esmė, tikėtina, glūdi ne rinkimų kampanijos kokybėje – tiesiog simpatijas socdemams dažniau deklaruoja mažiau politika besidomintys rinkėjai. Be to, jeigu kalbėtume tik apie realiai dėl vietų Seime besivaržančias partijas, kairesnių pažiūrų rinkėjams rinkimų biuletenyje paprastai pateikiamas daug platesnis meniu nei dešiniesiems“, – aiškino sociologas.

Pasak viešųjų ryšių specialisto Arijaus Katausko, neslopstantis šakučių skandalas turės vienokį ar kitokį poveikį socialdemokratams. „Klausimas – kiek jis persikels ant visos partijos, o kiek bus pačios partijos susieta su pačiu J. Oleku“, – teigė A. Katauskas.

Jo nuomone, socialdemokratams neparanku, kad skandalas tęsiasi, be to, konkurentai tikrai dar papils žibalo į ugnį, sieks, kad skandalas tęstųsi kuo arčiau rinkimų.

Kokią reikšmę turės E. Masiulio sugrįžimas

I. Zoko aiškinimu, Liberalų sąjūdžio sėkmė šiuose rinkimuose priklausys nuo to, kiek aiškiai ir įtikinimai partiečiai sugebės atsiriboti nuo E. Masiulio. „Pradžia atrodė nebloga. Ypač E. Masiulio dingimas iš viešosios erdvės leido Liberalų sąjūdžiui atsikvėpti, tačiau po E. Masiulio viešo savo versijos pristatymo, kai kurie pasisakymai – konkrečiai sąrašo lyderio Eugenijaus Gentvilo komentaras – tas abejones vėl pakurstė. Mano asmeniniu vertinimu, E. Gentvilo komentaras buvo gana atsargus, bandantis pasiremti logika, tačiau visa situacija reikalavo aiškaus atsiribojimo“, – sako I. Zokas.

Jo vertinimu, apskritai su Liberalų sąjūdžiu turime gana kuriozišką situaciją: visuomenėje egzistuoja maždaug 10 proc. rinkėjų, kurie savo vertybėmis ir pasaulėžiūra yra liberalūs ir daugeliui jų artima Liberalų sąjūdžio ideologija. Tie žmonės, ypač jaunesni rinkėjai, tradiciškai yra labiau maksimalistai, prieš rinkimus intensyviai svarsto, ar gali patikėti savo balsą dabartiniam Liberalų sąjūdžiui. „Kitaip tariant, potencialas yra, jis niekur nedingo, tik šiuo metu jis daug jautresnis bet kokiai informacijai“, – mano sociologas.

Tuo metu A. Katauskas mano, kad E. Masiulio išėjimas į viešumą buvo naudingas.

„Kalbant apie liberalų ir E. Masiulio atvejį, aš vis tik laikausi nuomonės, kad jo išėjimas į viešąją erdvę likus mėnesiui iki rinkimų, prieš visus debatus, prieš batalijas, kada turbūt didžioji dalis auditorijos bus dar kartą bandoma pasiekti per plačiuosius žiniasklaidos kanalus, manau, kad tai tinkamas metas“, – sakė A. Katauskas.

Pasak A. Katausko, dabar E. Masiulis buvo atskirtas nuo liberalų ir šie turi laiko prasukti per savo rėmėjus ir neapsisprendusius su žinia „Kaip ir sakėme vasarą, mes ne prie ko“. Žinoma, jei tam užteks žmogiškųjų ir finansinių resursų. Jo manymu, E. Masiulio išėjimas į viešumą netapo dar vienu smūgiu liberalams.

Ko laukti po rinkimų

Už ką žmonės balsuotų, jei dėl kurių nors priežasčių negalėtų rinktis pirmojo varianto? Antruoju pasirinkimu apklausti gyventojai dažniausiai (18, 9 proc.) nurodė LVŽS.

Socialdemokratus kaip galimą variantą nurodė 10,8 proc. apklaustųjų, Darbo partiją – 9,7 proc., „Tvarką ir teisingumą“ – 9,0 proc. Liberalų sąjūdis kaip antras variantas patrauklus atrodytų 6,6 proc. respondentų.

„Iš lentelės apie antrą pasirinkimą labai gerai matyti LVŽS strateginė pozicija: jie aiškiai pirmauja pagal buvimą antroje vietoje pagal preferencijas. Tai gali tapti netikėtu ginklu antrame vienmandačių ture, nors asmenybėmis su ilgalaikiu įdirbiu daugumoje apygardų partija pasigirti ir negali“, – sakė TSPMI docentas M. Jastramskis.

Respondentų taip pat klausta, kokios koalicijos jie tikisi po Seimo rinkimų. 18,4 proc. tikėtųsi tokios pat arba panašios į dabartinę koalicijos, 10,2 proc. – socialdemokratų ir LVŽS. Tik 3,8 proc. apklaustųjų tikisi konservatorių koalicijos su LVŽS.

5,7 proc. respondentų nurodė, kad tikisi Liberalų sąjūdžio ir LVŽS koalicijos, 5,8 proc. – socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio.

„Dėl koalicijų, nesureikšminčiau skaičių – tai, ko tikisi, nebūtinai reiškia tai, ko žmogus nori. O tikėjimasis dažnai paremtas esama situacija, kurioje valdo socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“. Tikėtina, kad sudarius koaliciją LVŽS ir TS-LKD, tokie skaičiai apsiverstų – ji taptų geriausiai vertinamu pasirinkimu“, – komentavo M. Jastramskis.

Tai kas po Seimo rinkimų formuos valdančiąją koaliciją?

A. Katausko akimis, šiandien situacija šiek tiek panaši į 2008 m. rinkimus. Tuomet valdžioje irgi karaliavo socialdemokratai, ant nosies buvo krizė, buvo daužomas tuometis premjeras Gediminas Kirkilas. „Tačiau realiai, nors rinkimus laimėjo konservatoriai, sprendimą, kas bus koalicijoje ir kaip ji atrodys, priėmė Arūnas Valinskas. Jei A. Valinskas būtų pasidavęs į kairiuosius, turbūt būtume turėję visai kitokią situaciją“, – teigia viešųjų ryšių specialistas.

Jo nuomone, socialdemokratai ir konservatoriai rinkimuose pasirodys neblogai, o štai valstiečiai žalieji, atrodo, praranda pirminį „vau“ efektą. „Taip, valstiečiai spręs, bet, manau, formuojantys bus arba socdemai, arba konservatoriai. Žalieji sako, kad su socdemais neis, bet taip sako prieš rinkimus, kaip bus po rinkimų, tada pamatysime“, – aiškino A. Katauskas.

Premjero poste nori A. Butkevičiaus

Dabartinis premjeras A. Butkevičius išlieka neginčijamas lyderis, kada žmonių klausiama apie premjero pareigoms tinkamiausią politiką ar visuomenės veikėją. Rugpjūtį A. Butkevičių įvardijo net 26,7 proc. respondentų.

5,4 proc. nurodė LVŽS lyderį R. Karbauskį, 5,2 proc. – Liberalų sąjūdžio vadą R. Šimašių, 5,1 proc. – Europos Parlamento narę socialdemokratę Viliją Blinkevičiūtę, 4,6 proc. – konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį.

Į dešimtuką taip pat pateko „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas (3,8 proc.), ekonomistas Gitanas Nausėda (2,7 proc.), opozicijos lyderis Andrius Kubilius (2,7 proc.), LVŽS sąrašo lyderis Saulius Skvernelis (2,6 proc.) bei Europos Parlamento narys Antanas Guoga (2,1 proc.).

Nepaisant A. Butkevičiaus populiarumo, 59 proc. respondentų vyriausybės veiklą vertina neigiamai. Teigiamai ministrų kabineto darbą vertina 30,8 proc. apklaustųjų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės apklausą atliko 2016 m. rugpjūčio 23-30 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...