captcha

Jūsų klausimas priimtas

ŠMM: mokyklos negali reikalauti tėvų pirkti vadovėlius ir pratybas

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sako, kad lėšos vadovėliams numatytos mokinio krepšelyje, todėl jiems papildomų rinkliavų neturi vykti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi ir priimant sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, mokyklos turi tartis su mokinių tėvais.

„Mokinio krepšelyje numatytos lėšos yra skirtos visų mokomųjų dalykų vadovėliams įsigyti, todėl papildomų rinkliavų dalykų vadovėliams įsigyti neturi vykti“, – sakoma švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės rašte savivaldybių švietimo skyriams, mokyklų vadovams.

Šį raštą ministrė išsiuntinėjo reaguodama į pastaruoju metu ministeriją pasiekiančius mokinių tėvų skundus dėl mokyklų reikalavimo tėvams pirkti vadovėlius ir pratybas.

Pasak ministrės, pasirinkdami mokymo priemones, mokytojai turi atkreipti dėmesį, ar jos padeda ugdyti vaikų raštingumą, savarankišką ir kūrybinį mąstymą.

„Užuot inertiškai pasirinkus pratybas, kurias dažnai mokiniai pildo mechaniškai, mokyklos gali išnaudoti efektyvesnius mokymosi būdus ir priemones. Leidyklos kasmet leidžia naujus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, bet mokyklos vadovas ir mokytojai turi labai atsakingai spręsti, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia būtent tais metais“, – aiškina ŠMM.

Ministerija aiškina pasisakanti prieš bet kokias nesavanoriškas rinkliavas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose: patalpų ar klasės remontui, baldams, užsienio kalbų vadovėliams ir pratyboms, ekskursijoms, dovanoms ir pan.

Pažymima, kad už mokyklų remontą atsakingos savivaldybės. Lėšų mokyklų statybai, remontui, infrastruktūrai gerinti, mokymo įrangai atnaujinti ir kt. skiriama iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos fondų. Tuo metu baldus, vadovėlius ir kitas mokymo priemones, pasak ministerijos, galima įsigyti už mokinio krepšelio lėšas.

Tėvai pasigenda lėšų iš valstybės

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A. Murauskas BNS sakė, kad ministerijos pareiškimas – formalus.

„Valstybė labai garsiai yra pasakiusi labai gražų siekį, kad norima individualizuoti ugdymo turinį, kiekvienam mokiniui jį pritaikyti pagal ugdymo poreikius, tai natūralu, kad be papildomų priemonių, tik su standartiniu vadovėliu to pasiekti neįmanoma. Deja, papildomų priemonių valstybė nefinansuoja, už jas tenka papildomai mokėti tėvams“, – BNS sakė jis.

„Švietimo ir mokslo ministerija ginasi, kad tai, ką tėvai šiandien papildomai perka, yra neprivaloma. Juridiškai tai neprivaloma, bet su tomis priemonėmis, kurias garantuoja valstybė, kokybiškai ugdyti vaiko, deja, yra neįmanoma. Formaliai ministerija pareiškimu „nusiplovė“, bet tai yra tik formalus atrašymas, nes pirmiausia valstybė turėtų garantuoti tinkamas ugdymui sąlygas ir tada nekils poreikio papildomai rinkti lėšas kokybiškoms ugdymo priemonėms, kurios garantuotų individualizuotą mokymą“, – aiškino A. Murauskas.

Tėvų atstovas sakė manantis, kad papildomas priemones parengti patiems mokytojams per darbą laiką neįmanoma ir tuo užsiima tik „dideli entuziastai“.

„Realiai mes susiduriame su autorinių teisių pažeidimais, kai intelektinis produktai yra vienų kuriamas, o kitų tik plagijuojamas nesumokant mokesčio“, – apie pasitaikantį  pratybų sąsiuvinių dauginimą kopijavimo aparatu kalbėjo A. Murauskas.

Anot jo, mokyklose diskusijos dėl to, kokias pratybas pirkti, dažnai apsiriboja klausimu, ar yra prieštaraujančių.

„Pasitaiko tėvelių, kurie kelia tuos klausimus, ieško geresnių variantų, bet dauguma tėvų yra linkę pasitikėti mokytoju ir jo sprendimų per daug nesvarsto“, – teigė A. Murauskas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...