captcha

Jūsų klausimas priimtas

Emigracijos stabdymo aspektas, į kurį neturėtų kištis vyriausybė

Švietimas yra svarbiausia sritis, pokyčiai kurioje lemtų mažesnę emigraciją, įsitikinę diskusijos „Emigracija: ar priežastis tik maži atlyginimai?“ dalyviai. Pasak finansų analitikės Jekaterinos Rojakos, svarbu ne tik investuoti į švietimą, tačiau keisti jo finansavimo schemą – aukštųjų mokyklų finansavimas turi priklausyti nuo studentų pažangos ir skaičiaus. „Studentai geriau nei vyriausybė žino, kokios programos jiems svarbesnės“, – tikina ekonomistė.
BNS foto nuotr.
BNS foto nuotr.

Agentūros GO Vilnius vadovo Dariaus Udrio teigimu, pagrindinė sritis, kurios pokyčiai galėtų mažinti emigraciją, yra efektyvesnis valstybės aparato funkcionavimas.

„Manau, kad apskritai valstybės aparatą reikia efektyvinti, kad žmonės jaustų, jog kai jie moka mokesčius, jie gauna tai, kas žadama ir pinigai nėra eikvojami. Reikia tokios investicijų pritraukimo politikos, dėl kurios atsirastų užsienio investuotojų arba mūsų pačių verslininkai labiau investuotų į savo verslą. Svarbu, kad įmonės Lietuvoje augtų ir kurtų geriau apmokamas darbo vietas, o verslas kurtų didesnę pridėtinę vertę“, – įsitikinęs D. Udrys.

Pasak jo, taip pat reikia investuoti į jaunus žmones ir universitetus, nes labai daug jaunų žmonių išvyksta studijuoti užsienyje.

„Specialistai pastebi, kad jei studentas Lietuvoje nepatenka į valstybės finansuojamą vietą, studijuoti užsienyje jam yra pigiau“, – pažymi diskusijos dalyvis.

Nepakankamos investicijos į švietimą lemia verslo investicijų trūkumą

Pasak D. Udrio, jau dabar reikia pradėti investuoti į švietimą, nes nuo jo prasideda nekvalifikuotos darbo jėgos, studentų, ieškančių geresnių galimybių užsienyje, mokslinių tyrimų stokos problemos. Šios problemos, anot jo, baigiasi tuo, kad technologijų vystyme nežengiame taip sparčiai, kaip kitos šalys ir negalime pritraukti investicijų.

„Manau, kad švietimui šiuo metu mes skiriame tikrai apgailėtinai mažai pinigų bei dėmesio. Nepakankamai prižiūrime ir tai, kad tie pinigai būtų efektyviai panaudojami“, – teigia diskusijos dalyvis.

Savo ruožtu J. Rojaka pabrėžia, kad svarbu ne tik finansuoti švietimo sistemą, tačiau svarbu keisti ir jo finansavimo schemą.

„Kalbant apie emigracijos mažinimą, švietimas yra esminė sritis. Tačiau reikia ne tik investuoti į švietimą. Mes į švietimą investuojame, universitetų skaičiumi tūkstančiui gyventojų Europoje esame tarp lyderių ES.

Tačiau aš labai konkrečiai pakeisčiau finansavimo schemą. Aukštųjų mokyklų finansavimas turi priklausyti nuo studentų pažangos ir skaičiaus“, – tikina DNB banko vyriausioji ekonomistė.

Pasak jos, studentai geriau nei vyriausybė žino, kokios programos jiems svarbesnės. Jie jaučia rinkos pulsą ir yra pajėgūs nuspręsti, kokia profesija jiems gali užtikrinti gerą ateitį.

Tačiau dar viena būtina sąlyga ekonomistė vadina dėstytojų pažangumą ir dėstymo kokybės gerinimą.

„Dėstytojai turi būti pažangesni, tik taip iš Lietuvos neišvažiuos jaunimas, o galbūt ir pritrauksime studentų iš užsienio“, – kalba J. Rojaka. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...