captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į emigraciją žvelgiame pernelyg stereotipiškai: išvyksta ne tik fabrikų darbuotojai ir ne tik dėl pinigų

Migracija yra vienas labiausiai stereotipais apipintų reiškinių, tačiau lietuviai emigrantai – ne tik braškių laukų ir fabrikų darbuotojai, sakė vienas Viešosios politikos ir valdymo instituto (VPVI) vadovų Egidijus Barcevičius diskusijoje „Emigracija: ar priežastis tik maži atlyginimai?“. Dažnai net mediko išsilavinimą turintys žmonės yra priversti užsienyje dirbti žemos kvalifikacijos darbus, kad padėtų sau pagrindą po kojomis. Kita vertus, profesionalai neretai išvyksta ir ne dėl ekonominių priežačių.
BNS foto nuotr.
BNS foto nuotr.

„Nors ekonominės priežastys dažniausiai paskatina emigraciją, būtų labai stereotipiška sakyti, kad lietuviai bėga iš Lietuvos dėl mažų pinigų. Yra žmonių, kurie išvyksta įgyti žinių, patobulėti, ieškoti būdų save realizuoti. Išvyksta profesionalai tam, kad dirbtų didesnėse įmonėse ir įgytų įgūdžių“, – kalba jis.

Netgi medikams tenka žemos kvalifikacijos darbai

Pasak E. Barcečiaus, negalima sakyti, kad iš Lietuvos išvažiuoja žemos kvalifikacijos darbuotojai. Iš tiesų išvyksta ir žemos kvalifikacijos darbus dirba mūsų kategorijomis aukštos kvalifikacijos specialistai – mokytojai, žurnalistai.

„Netgi medicinos išsilavinimą turintys žmonės tam, kad ten užsikabintų, pirmiausia dirba žemos kvalifikacijos darbus. Tokiais atvejais važiuojama spręsti savo ekonominių problemų.

Dar viena išvykstančiųjų kategorija – žmonės, kurie ieško iššūkių, nori save geriau realizuoti. Tai dažnai yra žmonės, kurie turi išsilavinimą, kvalifikaciją, jiems Lietuvoje nėra blogai, bet jie nori pasižiūrėti, kaip gali būti ten“, – emigrantų portretus piešia E. Barcevičius.

Ne viščiukų fabrikuose dirbti, o žinių įgyti išvykstantys studentai taip pat sudaro nemažą emigrantų dalį. Taip pat ir įvairių sričių profesionalai, kurie iš padalinio Lietuvoje išvažiuoja dirbti į pagrindinę įmonę kitur.

Emigracija gražina statistiką, bet ne realybę

DNB bankų grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, Ekonominių tyrimų departamento vadovė Jekaterina Rojaka pažymi, kad emigrantų perlaidos iš užsienio sudaro apie 4 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiau nei ES parama – tačiau pastaruoju metu mažėja.

Ekonomistė pasakoja, kaip milžiniški mūsų šalies mastu emigrantų skaičiai veikia šalies statistiką.

„Vidutiniškai nuo 2004-ųjų, kai įstojome į ES, Lietuvą kasmet palieka apie 44 tūkst. žmonių. Tai yra didžiulis srautas. Dauguma jų yra darbingo amžiaus, ketvirtadalis – jaunimas iki 25 metų, aštuntadalis yra vaikai. Dėl to kardinaliai keičiasi Lietuvos ekonomika, vartojimo struktūra.

Jei tokia tendencija išsilaikytų iki 2050-ųjų, Lietuva tais metais pagal gyventojų skaičių taptų Latvija, o pensininkų išlaikymas taptų gerokai sudėtingesnis“, – grėsmes vardija ekonomistė.

Pasak jos, sunku nepastebėti, kad dėl emigracijos pagal BVP vienam gyventojui rodiklį Lietuva atrodomo tiesiog puikiai – mūsų konvergencija yra pati geriausia tarp naujųjų ES narių.

„Mūsų nedarbo lygis dėl emigracijos taip pat susitraukė greičiau nei kitose šalyse. Bendras nedarbo lygis maždaug dviem procentiniais punktais yra mažesnis nei euro zonos, pagal jaunimo nedarbo statistiką apskritai esame žvaigždės“, – emigracijos paveiktus statistinius rodiklius vardija J. Rojaka.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...