captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Vilytė: skandalingą pirkimą kariuomenė galėjo nutraukti dar prieš 2 metus

„Sutartis yra įvykdyta, kariuomenė gavo prekes ir už jas sumokėjo mokesčių mokėtojų pinigais. Buvo pažeistas viešųjų pirkimų įstatymas, tačiau tai galima buvo užkardyti dar pačioje pradžioje. Lietuvos kariuomenė galėjo nutraukti pirkimą, nes buvo planuota įsigyti prekių už 700 tūkstančių eurų, o pasiūlymas gautas už 1,6 milijono eurų. Jau tada galima buvo pasakyti, kad toks pasiūlymas per brangus. Bet nieko panašaus nepadaryta, pinigai sumokėti, o prekės saugomos sandelyje“, –teigia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė. Kodėl Lietuvos kariuomenė virtuvės įrankius pirko už kosminę kainą ir kodėl ši istorija paviešinta tik dabar? Kodėl taip įvyko ir kodėl tai paaiškėjo tik dabar? Apie tai – pokalbis su VPT vadove D. Vilyte, Lietuvos kariuomenės teisės departamento direktoriumi Teisučiu Jasiulioniu ir prekes kariuomenei tiekusios įmonės „Nota bene“ vadovu Andriumi Jazgevičiumi.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Ponia Vilyte, skandalingas pirkimas įvyko prieš 2 metus. Kodėl tik dabar nutarėte apie tai paskelbti visuomenei?

D. Vilytė: Vilniaus miesto prokuratūra kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą prašydama pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pakomentuoti pirkimą, susijusį su virtuvės įrangos atsarginėmis dalimis ir virtuvės įrankiais. Prokuratūros prašymą mes gavome šių metų birželį, o rugpjūčio 12 dieną išsiuntėme atsakymą ir paklausėme, ar galima tai viešinti. Prokuratūra savaitę pagalvojo ir leido. Antradienį mes šią istoriją paviešinome, nes kaip tik baigėme dar kelis Lietuvos kariuomenės viešųjų pirkimų vertinimus.

– Koks pagrindinis šios istorijos viešinimo tikslas?

D. Vilytė: Yra keli tikslai. Sutartis yra įvykdyta, kariuomenė gavo prekes ir už jas sumokėjo mokesčių mokėtojų pinigais. Buvo pažeistas viešųjų pirkimų įstatymas, tai galima buvo užkardyti dar pačioje pradžioje. Lietuvos kariuomenė galėjo nutraukti pirkimą, nes buvo planuota įsigyti prekių už 700 tūkstančių eurų, o gavo pasiūlymą už 1,6 milijono eurų. Jau tada galima buvo pasakyti, kad toks pasiūlymas per brangus. Bet nieko panašaus nepadaryta, pinigai sumokėti, o prekės saugomos sandelyje. Viskas apsivėlė įvairiais tyrimais, jų nutraukimais ir vėl atnaujinimais. Ir kas iš to?

– Pone Jasiulioni, kuo jūs aiškinate šį pirkimą?

T. Jasiulionis: Taip, minėtas pirkimas viršijo planuotas lėšas ir buvo sudaryta preliminari sutartis. Ja mes susitarėme, kad jei kariuomenei reikės, mes 4 metus, neatlikdami papildomų procedūrų, galėsime įsigyti virtuvės įrangos prekių. Po to buvo sudaryta sutartis už 174 tūkstančius eurų, į kurią buvo įrašyti ir peiliai, pjaustymo lentelės, kiaurasamčiai ir panašiai. Minėtoje sutartyje įvardinta, kad būtent šios prekės kainuoja 4 tūkstančius eurų. Kai šios prekės buvo pristatytos, kilo įtarimų, kad tai kitokios prekės nei numatyta sutaryje. Pradėjome vidinį tyrimą, KAM Audito departamentas atliko rinkos analizę ir nustatė, kad rinkoje tokie patys įrankiai kainuoja 7–8 kartus pigiau. Tada KAM Generalinė inspekcija kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas prašydama įverinti, ar Lietuvos kariuomenės pareigūnai viską atliko tinkamai ir ar jų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Taip pat prašyta įvertinti, ar UAB „Nota bene“ , pateikusi prekes, nesukčiavo. Prokuratūra atsakė, kad pradės tyrimą dėl bendrovės „Nota bene“ veiksmų, o Lietuvos kariuomenės pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatyta nusikaltimo sudėties. Po to KAM generalinis inspektorius atliko dar vieną patikrinimą. Nustatyta, kad už pirkimą atsakingo padalinio vadovas netinkamai atliko savo darbą. Jam skirta tarnybinė nuobauda. Šių metų birželio 1 dieną iš  prokuratūros gavome atsakymą, kad tyrimas dėl UAB „Nota bene“ veiklos nutrauktas. Šiuo metu šis prokuratūros sprendimas apskųstas teismui. Manome, kad „Nota bene“ elgėsi netinkamai, nes pateikė mums ne tas prekes.

– Ponia Vilyte, išskyrus faktą, kad nupirktos ženkliai per brangios prekės, toliau kariuomenė reaguoja tinkamai? Ką manote?

D. Vilytė: Net ir vienas mokesčių mokėtojų euras, išleistas netinkamai, yra nusikaltimas. Akivaizdu, kad už peilius, šakutes, samčius kariuomenė permokėjo.

– Tačiau kariuomenė dėl to nesiginčija?

D. Vilytė: Taip, tačiau jau beveik 2 metus kariuomenė murkdosi tyrimuose, niekas nevyksta, išskyrus tai, kad tas pats tiekėjas ir toliau laimi viešuosius pirkimus. Patikrinome 2016 metų pirkimus ir nustatėme, kad kastuvėliai, palapinės, antklodės kariuomenei ir vėl perkami pažeidžiant procedūras, aukštomis kainomis iš tų pačių tiekėjų.

Pone Jasiulioni, kaip tai aiškinate? Įtariate, kad tiekėjas nesąžiningas, apskundžiate jį teismui, o kita ranka ir vėl pasirašinėjate sutaris su juo?  

T. Jasiulionis: Nuo 2016 metų sausio įstatymai perkančioms organizacijoms suteikia galimybę įtraukti nesąžiningus tiekėjus į juoduosius sąrašus. Tačiau tai mes galime padaryti tik tada, kai įrodysime, kad tiekėjas netinkamai vykdė sutartį arba padarė esminės žalos perkančiajai organizacijai. Kai tai įrodysime teisme, tik tada galėsime įtraukti tiekėją į juoduosius sąrašus. Kol kas mes neturime jokių teisinių priemonių eliminuoti šio tiekėjo iš atvirų viešųjų konkusų.  

– Ponia Vilyte, ar tai tiesa?

D. Vilytė: Jau minėjau, kad Lietuvos kariuomenė jau iš pat pradžių galėjo ir privalėjo atmesti šio tiekėjo pasiūlymą. Tačiau sutartis buvo pasirašyta ir viskas įsisuko.  

T. Jasiulionis: Departamento vadovas, kuris pasirašė sutartį neatlikęs analizės, buvo nubaustas drausmine tvarka, buvo paprašyta įverinti, ar jis nepadarė nusikaltimo. Mes nuosekliai atlikinėjome šio pirkimo vertinimą. Didžioji sutartis už 1,6 milijono eurų nebuvo vykdyta, mes neteikėme užsakymų bendrovei „Nota bene“ pagal ją. Sutartis nenutraukta, bet sustabdyta.

– Kalbamės su bendrovės „Nota bene“ vadovu Andriumi Jazgevičiumi. Paaiškinkite, kaip galima siūlyti kariuomenei pirkti daiktą 8 kartus brangiau nei jis iš tiesų vertas? Kaip atsitinka tokie stebuklai?

A. Jazgevičius: Kainas, kurias pateikėme, gavome iš mūsų partnerio, vokiečių įmonės „Karcher-Futuretech GmbH“. Esame įsipareigoje šias kainas pateikti pirkėjui. Šios kainos taikomos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms NATO šalims.

– Bet kaip atsitiko, kad peilį, kuris parduotuvėje kainuoja 13 eurų, jūs parduodate už 142 eurus?

A. Jazgevičius: Mes esame minėtos firmos atstovai ir gauname prekes iš jų. Tai yra lauko virtuvių gamintojas, jis gali ir negaminti šaukštų ar peilių ir pirkti prekes iš savo partnerių. Kiekvienas pardavėjas turi savo maržą. Manau, dėl to kainos išaugo.

– Pone Jazgevičiau, jūs su Lietuvos kariuomene bendraujate jau nuo 2003 metų, tiekiate įvairią įrangą. Potenciali sutarčių vertė – per 30 milijonų eurų. Gal jūs pats ar jūsų įmonės akcininkai yra asmeniškai pažįstami su kariuomenės vadovybe, ministerijos pareigūnais?

A. Jazgevičius: Jokių giminystės ar asmeninių ryšių su šiais žmonėmis neturiu. Jokių ryšių neturi ir mano žmonės. Nebent aš kažko nežinau.

– Bendrovė „Nota bene“ užsiima įvairimis veiklomis, yra kelios įmonės. Kokį procentą jūsų bendrovių apyvartoje sudaro viešieji pirkimai?

A. Jazgevičius: Visi viešieji pirkimai, ne tik kariuomenės, sudaro apie 30–35 procentus visos mūsų veiklos.

– Ponia Vilyte, kuo jūs aiškinate tokius kosminius antkainius? Kas tai – korupcija, neatsakingumas? Jeigu kažkas perka labai brangiai, turbūt reiktų kaltinti tą, kas perka, o ne tą, kas parduoda?

D. Vilytė: Aš tai aiškinu neatsakomybe mokesčių mokėtojams, visuomenei. Matau ir Krašto apsaugos ministerijos atsakomybę. Juk gavus biudžeto pinigus yra užduotis ne tik juos išleisti. Reikia ir kontroliuoti, kaip tie pinigai leidžiami. Kalbant apie galimą korupciją, kyla visokių minčių. Ar jūs pirktumėte žmonai pjaustymo lentelę už 180 eurų?

– Paprastos nepirkčiau. Jei ji būtų išmani, tada galbūt.

D. Vilytė: Jei mes į viešuosius finansus žiūrėtume kaip į savo, skaičiuotume, analizuotume, nepritaikytume sąlygų vienam tiekėjui, tokių dalykų nebūtų.

– Valdantiesiems politikams greičiausiai kyla įtarimų, kad paskelbusi šią informaciją, jūs siekiate daryti įtaką politiniams procesams, artėjantiems rinkimams ir panašiai. Ar jūs su kuo nors tarėtės, kalbėjotės apie informacijos viešinimą? Galbūt su prezidente ar jos patarėjais?

D. Vilytė: Su niekuo nekalbėjau. Mūsų tarnybos nuomone, būtų nesąžininga neviešinti šios informacijos. Tai turėjo padaryti krašto apsaugos ministerija, gavusi pirmą išvadą apie pirkimus jau 2014–2015 metais.

– Pone Jasiulioni, kai pirkimas jau buvo įvykęs ir pastebėjote pažeidimus, kodėl nepranešėte visuomenei? Būtumėte pranešę, kad kreipėtės į prokurorus, visuomenė žinotų ir kairiuomenei dabar nereikėtų aiškintis?

T. Jasiulionis: Manau, tai bus išmokta pamoka, kad ateityje atviriau bendrautume su visuomene. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: „Auksinių įrankių“ skandalas

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close