captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nidoje iš jūros pusės girdėjo šūvius: pastebėti Rusijos karo laivai

Ketvirtadienį Nidos paplūdimyje poilsiautojai atidžiau sukluso išgirdę keistą dundesį iš jūros ir marių pusių – liudininkų teigimu buvo girdėti šūviai. Kelios salvės privertė atostogautojus spėlioti, kas vyksta. DELFI pasidomėjus situacija paaiškėjo, kad šūvių aidas galėjo atsklisti nuo Rusijos karo laivų vykdomų pratybų.
Sputnik/Scanpix nuotr.
Sputnik/Scanpix nuotr.

„Jausmas toks, kad nuo jūros į Rusijos pusę nuo Nidos šaudė salvėmis. Viena salvė truko apie 10 sekundžių. Man pasirodė, kad raketų paleidimai, bet kariškis su kuriuo mes buvo paplūdimyje sakė, kad jam viskas priminė sprogimus“, – pasakojo vilnietis Nerijus.

Jis iš pradžių net suabejojo, ar tikrai girdi šūvius, tačiau vakare nurimus jūrai dundesys buvo girdimas aiškiai.

Kitas poilsiautojas Lukas tvirtino taip pat girdėjęs „bumbtelėjimą“ prie Nidos uosto.

„Pirkau kavą, o tada bumbtelėjo, kaip griaustinis koks nuo marių pusės – padavėja net kavą išlaistė“, – teigė pašnekovas.

Lietuvių sraigtasparnis pastebėjo rusų karo laivus

Iš pradžių pasidomėjus Lietuvos kariuomenės atstovų, ar šaudyti galėjo lietuvių kariškiai, Karinių jūrų pajėgų štabo viršininko pavaduotojas civilių ir karių bendradarbiavimui kpt. ltn. Antanas Brencius patvirtino, kad jūroje išties vyko šaudymo pratybos.

Tačiau jos buvo vykdomos rugpjūčio 24-ąją, pasibaigus tarptautinėms pratyboms BALTRON SQUADEX II-16. Ketvirtadienį Lietuvos karo laivai šaudymo pratybų nerengė.

Jis taip pat pabrėžė, kad dar trečiadienį Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Baltijos jūroje pastebėjo du Rusijos karo laivus. Sienos pažeidimų neužfiksuota, mat rusų karo laivai plaukė neutraliuose vandenyse.

Tiesa, 2014 ir 2015 metais kelis sykius fiksuoti incidentai, kai Rusijos karo laivai įplaukė į išskirtinę Lietuvos ekonominę zoną ir ėmė vaikyti iš ten civilių laivus.

Šį kartą, anot A. Brenciaus, tokių incidentų nebuvo, o jūroje esantys Lietuvos karo laivai buvo pasiruošę reaguoti ir perimti rusus. Vien Lietuvos karo laivo „Sūduvis“ pasirodymas išskirtinėje ekonominėje zonoje 2014-ųjų balandį apmaldė rusų norą vaikyti civilius.

Netoli sienos – šaudymai raketomis

A.Brencius nesiryžo spėlioti, ar ketvirtadienio vakarą poilsiautojai Nidoje galėjo girdėti būtent rusų karo laivų šaudymus, tačiau pabrėžė, kad „rusų karo laivai pastaruosius kelerius metus nuolat vykdo karines pratybas“.

„Mažiau dienų, kai Rusijos pusėje nieko nevyksta, nei kai vyksta“, – sakė A. Brencius.

Tiesa, pastarieji šaudymai netoli Lietuvos teritorinių vandenų vyko tuo metu, kai Rusija surengė iš anksto neskelbtas didelio masto pratybas Pietų, Centrinėje ir Vakarų karinėse apygardose. Šios netikėtos pratybos surengtos rengiantis tradiciškai vasarą-rudenį rengiamiems dideliems Rusijos karinių pajėgų mokymams. Šiemet jie vadinsis „Kaukazas 2016“.

Kaliningrado srityje rusų kariškiai treniravosi vykdyti specifines užduotis prieš „įsivaizduojamo priešininko objektus sausumoje ir jūroje“. Mokymų metu balistinių raketų kompleksų „Točka-U“ įgulos imitavo raketų paleidimus.

Be to, į orą iš gerokai aptriušusios Černiachovsko karinės bazės pakilo atakos lėktuvai Su-24, kurie valdomomis ir nevaldomomis raketomis bei bombomis atakavo taikinius netoli Kaliningrado miesto esančiame poligone.

Specialios modifikacijos lėktuvai Su-24 taip pat imitavo elektroninių ginklų ataką prieš Baltijos jūroje esančius karo laivus – manoma, kad tai buvo lietuvių pastebėta korvetė „Soobrazytelny“ ir raketinis kateris „Geizer“.

Rusijos Baltijos jūros laivyno svetainėje patvirtinama, kad šie du laivai vykdė pratybas netoli Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos – apie tai galima spręsti iš rusų kariškiai perspėjimo civilių laivams nesiartinti prie pratybų teritorijos, kurių koordinatės buvo išplatintos viešai.

Skelbiama, kad raketinis kateris „Geizer“ paleido sparnuotąją raketą „Malachit“, kurią virš Baltijos jūros numušė iš „Soobrazytelny“ paleistų priešlėktuvinės gynybos sistemos „Redut“ raketų salvė. Tokias pratybas Rusijos karo laivai turėtų vykdyti iki savaitgalio, o lėktuvai taikinius bombarduos iki rugpjūčio 31-osios.

Tai jau ne pramis kartas pastaruoju metu, kai Rusijos Vakarų karinės apygardos daliniai bei Baltijos jūros laivynas ypač intensyviai treniruojasi mokydamiesi suduoti smūgius konvencinėms priešininkų pajėgoms, kurios naudoja pažangią ginkluotę.

Šių metų balandį iš Kaliningrado pakilę tie patys atakos lėktuvai Su-24 prašvilpė pavojingai arti JAV karo laivo „USS Donald Cook“ bei amerikiečių žvalgybinio lėktuvo RC-135. Vašingtono teigimu, rusai elgėsi „neprofesionaliai ir pavojingai“.

Pratybose imitavo karą su NATO

Ir nors oficialiai pratybose priešininkai nėra įvardijami arba pratybų legendoje rašoma apie imituojamą kovą su „neteisėtomis ginkluotomis gaujomis bei teroristais“, pastaruoju metu rengiamų pratybų pobūdis yra pakitęs ir atvirai agresyvus prieš NATO šalis.

Pavyzdžiui, dar praėjusią savaitę Rusijos Pskovo ir Leningrado srityse vykusių Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pratybų „Sąveika 2016“ skambėjo nedviprasmiškai raginimai NATO šalių kariams.

„NATO kariai! Jus apgaudinėja! Jūs nesate taikdariai! Sudėkite ginklus! Jūs kariaujate svetimoje teritorijoje. Savo klastingu puolimu jūs pažeidėte taikios šalies ramybę. Jus pasieks teisėtas šalies, kuri dar nepatyrė pralaimėjimo jokiame kare kerštas ir pyktis. Meskite ginklus, liaukitės būti savo lyderių marionetėmis“, – griaudėjo moteriškas balsas, poligone tankams riedant į ataką. Pranešimas buvo kartojamas rusų, vokiečių ir anglų kalbomis.

Be to, pagrindiniu pratybų akcentu tapo imitaciniai balistinių raketų „Iskander“ šūviai į „priešininko vadavietes bei radiolokacinius objektus“.

Rusijos kariškių aktyvumas, išskyrus aviaciją, pastebimas net po birželį įvykusio sukrėtimo Baltijos jūros laivyne – iš šio buvo pašalinta visa aukščiausia vadovybė: vadas, jo pavaduotojas bei dar 50 aukštų karininkų. Įdomu tai, kad vienintelis postą išsaugojo viceadmirolas Sergejus Elisejevas.

Iki 2014-ųjų kovo jis buvo Ukrainos laivyno vado pavaduotojas, tačiau išdavė savo šalį ir perėjo į Rusijos pusę. S. Elisejevas, kurio paiešką už išdavystę yra paskelbusi Ukraina, šių metų birželį kelias dienas netgi formaliai vadovavo Baltijos jūros laivynui, tačiau buvo pakeistas kitu karininku – Aleksandru Nosatovu.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...