captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nors gretos stipriai išretėjo, „Drąsos kelias“ laimę rinkimuose vis tiek bandys

Per Garliavos skandalą 2012 m. pavasarį susikūrusi partija „Drąsos kelias“ į Seimo rinkimus bandys eiti su labai nedidele komanda – šiuo metu jos sąraše tik 34 kandidatai. Tačiau, kaip pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas, „drąsiečių“ gretas dar praretino Vyriausiasis administracinis teismas – ketvirtadienį komisiją pasiekė jo sprendimas neleisti rinkimuose su šia partija dalyvauti skandalais pagarsėjusiam žurnalistui Aurimui Drižiui. Jis laiku nedeklaravo savo turto.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Su šia „Drąsos kelio“ byla pradėjome bylinėjimosi teismuose maratoną, koks būna prieš kiekvienus rinkimus. A. Drižius kažkodėl nepanoro VRK laiku pateikti dokumentų apie savo turimo turto deklaravimą. Kai komisija jo neužregistravo kandidatu Seimo rinkimuose, jis kreipėsi į teismą, tačiau jo skundas buvo atmestas, kaip nepagrįstas. Teismo sprendimas – nebeskundžiamas“, – aiškino Z. Vaigauskas.

Sąrašo vedlys – buvęs kunigas    

Trisdešimt tris „Drąsos kelio“ kandidatus į Seimą užsimojo vesti šios partijos vadovas, parlamentaras, buvęs kunigas Jonas Varkala.

Į besibaigiančios kadencijos Seimą jis taip pat pateko su „drąsiečiais“, kuriems tuo metu dar vadovavo buvusi teisėja Neringa Venckienė, šiuo metu besislapstanti Amerikoje.

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose panoro dalyvauti ir jos teta, viena aktyviausių vadinamojo Garliavos skandalo dalyvių – kirpėja Audronė Skučienė.

Ketvirtadienį, kai VRK buvo traukiami burtai, kokiais numeriais partijos bus įrašytos rinkimų biuleteniuose, buvo išplatintas N. Veckienės laiškas, kuriame ji sielojasi dėl Lietuvos ateities ir teigia, esą mūsų šalį galėtų išgelbėti tik „Drąsos kelias“ ir tokie žmonės, kaip J. Varkala.

Svarstydamas, kodėl Lietuvos teisėsaugai iki šiol nepavyko iš Amerikos pargabenti N. Venckienės, kuriai įtarimai pareikšti pagal 16-ą Baudžiamojo kodekso straipsnių ir kuri jau  nuo 2014 m. slapstosi Amerikoje, J. Varkala teigė manąs, jog tam trukdo JAV teisėsaugininkų principingumas: „JAV teisėsauga – tiesiog principingesnė, nei Lietuvos. Įtariu, kad jai įtakos nedaro kažkokios grupės, ji laikosi įstatymų, todėl taip ir yra [N. Venckienė neperduodama Lietuvai – LRT.lt]“.

Kodėl dezertyravo „drąsiečiai“ Seimo nariai?

Su „Drąsos keliu“ vyksiančiuose Seimo rinkimuose nebedalyvauja su šia partija prieš ketverius metus parlamentarais tapę Valdas Vasiliauskas, Vytautas Matulevičius, Povilas Gylys, Aurelija Stancikienė.

Svarstydamas, kodėl jų nebėra partijos sąraše, J. Varkala teigė, jog vienintelis P. Gylys iki pat Seimo kadencijos pabaigos laikėsi „Drąsos kelio“ ideologijos, tačiau jis esą pavargo nuo politikos ir Seimo rinkimuose nusprendė nebedalyvauti.

V. Matulevičius teigė irgi Seimo rinkimuose iš viso nebedalyvausiąs, o „Drąsos kelias“ jam ir nesiūlęs sykiu eiti į rinkimus: „Aš nesu partijos narys ir juo nebuvau. Mano santykiai su šia partija per visą Seimo kadenciją nesusiklostė. Po jos piketo Zokniuose prieš NATO karius nebūčiau [su ja] ėjęs į Seimo rinkimus, net jei ir būtų siūliusi.“

A. Stancikienę į savo komandą kvietė neseniai Lietuvos centro partijai pradėjęs vadovauti Seimo narys Naglis Puteikis, tačiau, anot jo, ji pareiškusi, kad Seimo rinkimuose iš viso nedalyvaus.

V. Vasiliauskas rinkimuose dalyvauti nusprendė savarankiškai.

Perdavimas Lietuvai gali užtrukti

Kaip LRT.lt sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, buvęs Seimo pirmininkas ir generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, procedūras dėl N. Venckienės pargabenimo iš JAV į Lietuvą mūsų šalies teisėsaugininkai jau yra pradėję. Tačiau jos gali užtrukti gana ilgai.

Finansinėmis aferomis kaltinamo ir Amerikoje svetima pavarde ilgai besislapsčiusio Gintaro Petriko ekstradicija į Lietuvą truko maždaug dvejus metus, nes jis turėjo teisę skųsti JAV sprendimą perduoti jį Lietuvos teisėsaugai.

A.Paulauskas neatmetė galimybės, kad N. Venckienės pasirodymas Lietuvoje prieš Seimo rinkimus būtų labai nenaudingas kai kuriems žinomiems mūsų šalies politikams, kurių ne vienas dalyvaus rinkimuose: „Kiek žinau, prokurorai yra surinkę informaciją, kas per Garliavos skandalą lankydavosi Kedžių ir N. Venckienės namuose ir galbūt turėjo įtakos tam, kad tas skandalas rutuliotųsi būtent taip, o ne kitaip“.

Generalinis prokuratūros atstovė LRT.lt patvirtino, jog procedūros dėl N. Venckienės parsigabenimo į Lietuvą jau pradėtos. Tačiau nepatikslino, nei kaip toli pažengę buvusios teisėjos ir Seimo narės ekstradicijos reikalai, nei kada galima būtų tikėtis jos pargabenimo į Lietuvą. Esą „procesai Amerikoje vyksta“.

V. Matulevičius, svarstydamas, kodėl taip ilgai užtruko N. Venckienės perdavimas Lietuvai, teigė manąs, jog Lietuvos teisėsaugos vykdoma buvusios jo kolegės paieška – anekdotiška: „Matyt, nelabai norima, kad ji atsirastų Lietuvoje. Užuot iškart po jos dingimo išdavus tarptautinį arešto orderį, jos dar buvo ieškoma Europoje, nors visiems buvo puikiai žinoma, kad ji – Amerikoje. Mano galva, Lietuvoje bijoma, kad JAV nepasigilintų į N. Venckienės ekstradiciją išsamiau ir neatsitiktų taip, kad ji už Atlanto gautų politinį prieglobstį.“

Patekti į Seimą neturi jokių galimybių

Vertindamas „Drąsos kelio“ atstovų galimybes patekti į Seimą, politologas Algis Krupavičius pastebėjo, kad laimę rinkimuose ir apskritai išsilaikyti bando dar kelios „nykštukinės“ partijos – Emigrantų, Lietuvos centro, Krikščioniškosios demokratijos, Lietuvos pensininkų.

„Jos jau ne vienerius metus bando dalyvauti šalies politikoje, bet nelabai sėkmingai. Be abejo, „Drąsos kelias“ irgi neturi jokios ateities. Geriausias scenarijus jai – bent jau kelerius metus išlikti trečiarūše grupe. O finalas aiškus – ji dings iš Lietuvos politinio gyvenimo“, – teigė A. Krupavičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close