captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl bylinėjimosi su V. Antonovu turėtų spręsti speciali darbo grupė

Buvusiam pagrindiniam žlugusio banko „Snoras“ akcininkui Vladimirui Antonovui pateikus ieškinį prieš Lietuvą, Vilniuje numatoma sudaryti specialią darbo grupę, kuri spręstų, ar Lietuvai turėtų būti atstovaujama šioje byloje ir kaip. Joje turėtų dirbti įvairių ministerijų ir institucijų atstovai.
K. Čachovskio (DELFI.lt) nuotr.
K. Čachovskio (DELFI.lt) nuotr.

Finansų ministrės patarėjas Remigijus Bielinskas BNS informavo, kad ministerija ketina inicijuoti tarpžinybinės grupės sukūrimą.

„Finansų ministerija siūlys Vyriausybei priimti protokolinį sprendimą, kad būtų sukurta tarpžinybinė grupė, kurioje būtų Lietuvos banko, Užsienio reikalų, Finansų ir Teisingumo ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Grupė įvertintų visus ieškinio aspektus ir spręstų visus su bylinėjimusi susijusius klausimus“, – BNS sakė R. Bielinskas.

Pasak jo, pasiūlymas sukurti tokią grupę turėtų būti svarstomas Vyriausybės pasitarime kitą pirmadienį.

„Atsižvelgiant į geopolitinius dalykus, Rusijos neprognozuojamą elgesį ir kitus dalykus siūloma steigti tarpžinybinę komisiją, kuri išsiaiškintų, kaip reikia daryti, kokiu mastu dalyvauti, ar dalyvauti, kaip turi būti atstovaujama. Tai yra kompleksinis klausimas ir visų institucijų atstovai, surinkę visą informaciją, priimtų geriausią sprendimą, kad būtų išvengta politinių, teisinių ir ekonominių kolizijų“, – aiškino R. Bielinskas.

Vyriausybės teisės departamento direktorius Rimvydas Pilibaitis BNS teigė, kad Lietuva neturi informacijos apie Maskvos arbitražo teismą ir jo sprendimų galiojimą Lietuvoje.

„Darbo grupė turės pasitelkti Rusijos teisę išmanančius advokatus ar per Lietuvos advokatų kontorą, ar greičiau netiesiogiai, nes ieškinyje daug remiamasi Rusijos įstatymais. (...) Taip pat keliami ir jurisdikcijos klausimai, yra užuominų, kodėl pasirinktas būtent Maskvos arbitražas. Aišku, kad dėl to, kad jis (V. Antonovas – BNS) yra persekiojamas Europoje, yra išduotas arešto orderis, jis negali laisvai atvykti į Lietuvos teismą ar kitą ES arbitražo instituciją. (...) Yra kalbama apie diplomatinius, tarptautinius santykius ir turbūt dėl to Finansų ministerija nori pasitelkti kitas institucijas“, – BNS sakė R. Pilibaitis.

Teisingumo ministro atstovas spaudai Sergejus Tichomirovas BNS teigė, kad Maskvos arbitražo teismas nėra tarptautinėje teisėje pripažintas kaip arbitražinis teismas.

„Čia nėra tas arbitražinis teismas ta prasme, kaip mes ją suprantame. Jo sprendimas galioja Rusijos teritorijoje. Jeigu kalbame apie sprendimų pripažinimą Lietuvoje, yra atskiros numatytos tvarkos, kaip kitų šalių sprendimai yra pripažįstami Lietuvoje“, – BNS sakė S. Tichomirovas.

Vyriausybes kancleris Alminas Mačiulis BNS sakė negalintis suteikti daugiau informacijos apie būsimos grupės veiklą.

„Girdėjau, kad bus teikiami pasiūlymai Vyriausybės pasitarimui susiderinti, išsigryninti tas atstovavimo Lietuvai veiklas. Klausimas priklausys visoms ministerijoms pagal kompetenciją, bet lyderiaujanti šiuo atveju turėtų būti Finansų ministerija“, – BNS sakė A. Mačiulis.

Teisingumo ministerija rugpjūčio 11 dieną gavo 557 mln. eurų vertės V. Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Rusijos žiniasklaidos teigimu, buvęs „Snoro“ akcininkas reikalauja iš Lietuvos 40,1 mlrd. rublių (558 mln. eurų) patirtos žalos. Buvęs bankininkas Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos teisingumo ministerijos 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) – už žalą verslo reputacijai.

Advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Bambalas BNS anksčiau sakė abejojantis, ar Maskvos arbitražo teismas turi jurisdikciją nagrinėti tokį ginčą, be to, investiciniuose ginčuose paprastai nėra prašoma priteisti neturtinę žalą. Tuo metu savęs viešai nenorėjęs įvardinti teisininkas spėjo, kad tokiais veiksmais V. Antonovas siekia sustiprinti savo pozicijas prieš bylinėjimąsi tarptautiniuose teismuose.

Didžiosios Britanijos teismai pernai nusprendė tuo metu Londone gyvenusį A. Antonovą ir buvusį „Snoro“ vadovą Raimundą Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir, neoficialiomis žiniomis, slapstosi Rusijoje.

Lietuvos ir Rusijos dvišalėje sutartyje dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos numatyta, kad investicijų ginčai gali būti nagrinėjami kompetentingame šalies, kurios teritorijoje atliktos investicijos, teisme arba arbitraže, Stokholmo Prekybos rūmų arbitraže, Tarptautinių prekybos rūmų arbitraže Paryžiuje (ICC) arba arbitraže, sudaromame pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles.

V. Antonovo ieškinys teismui pateiktas rugpjūčio 5 dieną, o pirmasis teismo posėdis numatytas rugsėjo 22-ąją.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close