captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniuje ir Kaune kol kas liks tiek pat apygardų

Rinkimų organizatoriai atsisako planų per ateinančius Seimo rinkimus vieną apygardą iš Kauno perkelti į Vilnių. Tačiau tai gali būti įgyvendinta rengiantis 2016 m. Seimo rinkimams. 

Rinkimų organizatoriai atsisako planų per ateinančius Seimo rinkimus vieną apygardą iš Kauno perkelti į Vilnių. Tačiau tai gali būti įgyvendinta rengiantis 2016 m. Seimo rinkimams.

Pasiūlyta perkelti

Praėjusią žiemą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė siūlymą dėl gyventojų skaičiaus pokyčių įgyvendinti vieną gana radikalią idėją – Kaune sumažinti vienmandačių apygardų skaičių nuo aštuonių iki septynių, o Vilniuje pagausinti nuo dešimties iki vienuolikos.

Vienmandačių apygardų ribų ir rinkėjų skaičiaus jose nustatymas yra, pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, vienas svarbiausių pasirengimo Seimo rinkimams darbų.

Lietuva suskirstyta iš viso į 71 apygardą. Vilnius padalytas į dešimt, Kaunas – į aštuonias apygardas.

Rinkėjų skaičius apygardose turi būti kiek įmanoma vienodesnis. Per pastaruosius kelerius metus Kaune gyventojų sumažėjo, o Vilniuje – truputį padaugėjo. Be to, vienai iš sostinės apygardų priskirti visi užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kurių pastaruoju metu irgi gerokai pagausėjo.

„Dėl demografinių procesų netolygumo rinkėjų skaičius mūsų miestuose ir rajonuose keičiasi nevienodai ir rinkimų apygardų ribas artėjant eiliniams rinkimams tenka peržiūrėti taip, kad rinkėjų skaičius atitiktų įstatymo reikalavimus“, – pabrėžė VRK ir paskelbė idėją perkelti vieną apygardą iš Kauno į Vilnių.

Nenori sumaišties

Tačiau dabar šis pasiūlymas jau atmestas. „Numatoma apygardų ribas pakeisti tik nedaug“, – pranešė VRK.

Z. Vaigauskas paaiškino, kad, likus vos šimtui dienų iki balsavimo, jau nebėra galimybių kardinaliai keisti apygardų ribas ar perkelti ištisas apygardas iš vieno miesto į kitą. Pasak VRK vadovo, partijos ir kandidatai jau seniai žino apie esamas apygardas, iš anksto jose rengiasi rinkimams. „Todėl prieš pat rinkimus protinga tik šiek tiek pakoreguoti apygardų ribas, stengiantis atitikti įstatymo reikalavimus, kad jose gyventų kiek įmanoma vienodesnis skaičius rinkėjų“, – teigė jis.

„Priešingu atveju būtų sukelta sumaištis ne tik kandidatų, bet ir dalies rinkėjų galvose“, – pridūrė VRK pirmininkas.

Z. Vaigauskas pripažino, kad dėl nevienodo gyventojų skaičiaus dalyje apygardų bus kiek mažiau rinkėjų nei vidurkis, dalyje – kiek daugiau.

Tačiau VRK vadovas neatmetė, kad netrukus po spalį įvyksiančių Seimo rinkimų VRK vėl peržiūrės visą apygardų sąrašą ir galbūt pateiks viešai svarstyti pasiūlymą radikaliau keisti jų ribas. Viena iš galimybių – Kaune pamažinti apygardų skaičių, Vilniuje – padidinti.

„Tuomet bus likę ketveri metai iki kitų Seimo rinkimų, todėl bus galima ramiai pasvarstyti įvairias galimybes, kaip užtikrinti vienodą rinkėjų skaičių apygardose. Apsispręsti dėl galimų reformų bus galima likus maždaug metams iki 2016-ųjų Seimo rinkimų, o formalų sprendimą priimti – visai jiems priartėjus“, – dėstė Z. Vaigauskas.

Pakoreguos apylinkių ribas

Bet jau ir prieš dabartinius Seimo rinkimus numatoma pakoreguoti nemenkos dalies apylinkių ribas.

„Remiantis gautais savivaldybių pranešimais, yra parengtas projektas „Dėl rinkimų apylinkių ribų Akmenės, Alytaus miesto, Anykščių, Elektrėnų, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių, Klaipėdos miesto, Kretingos, Kupiškio, Marijampolės, Pakruojo, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Plungės, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių miesto, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino, Zarasų savivaldybių teritorijose pakeitimo“, – pranešė VRK.

Tačiau apygardų skaičius miestuose bei rajonuose išliks toks pat, koks buvo ir per 2000–2008 m. vykusius Seimo rinkimus.

Pagal įstatymą rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus vidurkio. Skaičiavimai pagal Gyventojų registro šių metų sausio 1-osios duomenis rodo, kad vidutinis rinkėjų skaičius apygardoje bus apie 36,8 tūkst. Tai reiškia, kad vienoje sudarytoje apygardoje rinkėjų pagal įstatymą gali būti nuo 29,4 tūkst. iki 44,1 tūkst.

Beje, palyginti su pastaraisiais, 2008-ųjų, Seimo rinkimais, vidutinis rinkėjų skaičius vienoje apygardoje sumažėjo daugiau kaip tūkstančiu. Tuomet jų buvo beveik 38 tūkst.

Rinkimų apygardų detalus sąrašas turi būti patvirtintas per artimiausias dvi savaites.

Seimo rinkimai vyks spalio 14 d. 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...