captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aukštosios mokyklos bendrojo priėmimo metu priėmė beveik 23,5 tūkst. studentų

Aukštosios mokyklos bendrojo priėmimo metu šiemet priėmė 23 468 studentų (9,8 proc. mažiau nei pernai), iš jų 14 832 yra šių metų abiturientai (14,6 proc. mažiau).
BNS nuotr.
BNS nuotr.

235 asmenys pasirašė po dvi studijų sutartis, todėl galiojančių studijų sutarčių yra 23 703, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti.

Asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti šiemet buvo pateiktas 30 931 prašymas (5 proc. mažiau nei pernai), aukštųjų mokyklų nustatytus reikalavimus, taip pat švietimo ir mokslo ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 29 114 asmenų (10,6 proc. mažiau), iš jų 16 375 – šių metų abiturientai (16,5 proc. mažiau).

60 proc. stojančiųjų (2015 metais – 60,2 proc.) aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 40 proc. (pernai – 39,8 proc.) – kolegijų.

98,9 proc. studijuosiančių universitetuose konkursinis balas viršija 2 balus (2015 metais – 96,3 proc.), 90,1 proc.– 3 balus (2015 metais – 87,9 proc.). Kolegijų sektoriuje 2 balus viršija 80,3 proc., 3 balus – 54,7 proc. (2015 metais – atitinkamai 78,2 proc. ir 54 proc.) įstojusiųjų.

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,73. Aukščiausią vidutinį konkursinį balą šiemet turi priimtieji į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 4,48, jis aukščiausias Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vilniaus universitete.

Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 3,93, o nefinansuojamose – 2,70. Aukščiausią balų vidurkį turi įstojusieji į valstybės finansuojamas vietas Vilniaus dizaino, Šv. Ignaco Lojolos ir Vilniaus verslo kolegijose. Aukščiausias už studijas mokėsiančių studentų balų vidurkis – Vilniaus dizaino, Vilniaus ir Kauno kolegijose.

Iš pakviestųjų studijuoti universitetuose 13 294 sutartis sudarė 13 154 asmenys (9,2 proc. mažiau nei 2015 metais). Daugiausia jų priimta į Kauno technologijos universiteto studijų programą Programų sistemos. Iš pakviestųjų studijuoti kolegijose mokslus rudenį pradės 10 362 studentai (8,1 proc. mažiau), kurie pasirašė 10 408 sutartis. Kolegijose populiariausiųjų studijų programų sąrašo viršuje Kauno technikos kolegijos studijų programa Automobilių techninis eksploatavimas.

Į aukščiausiu prioritetu nurodytą pageidavimą įstojo ir pasirašė studijų sutartis 61,9 proc. studentų (2015 metais – 54,5 proc.): 63,4 proc. – universitetuose, 60,1 proc. – kolegijose (2015 metais – atitinkamai 55,6 proc. ir 53,1 proc.).

Sutartis studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pasirašė 13 914 asmenų, arba 2,6 proc. mažiau negu pernai, valstybės nefinansuojamose studijų vietose – 9 286 asmenys, arba 16,7 proc. mažiau.

Šiemet valstybė skyrė 592 tikslinio finansavimo vietas (2015 metais – 518 vietų), sutartis pasirašė 418 jaunuolių (2015 metais – 442), iš jų 367 universitetuose ir 51 kolegijose (2015 metais – atitinkamai 423 ir 19).

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet populiariausiųjų studijų programų trejetuke išlieka medicina ir teisė, tačiau pirmąją poziciją užima Kauno technologijų universiteto studijų programa Programų sistemos, surinkusi gerokai daugiau studentų nei pernai. Analogiška studijų programa pritraukė daugiau studentų ir į Vilniaus universitetą.

Šių metų priėmime dalyvavo 1 500 asmenų (2015 metais – 1 677), turinčių bent po vieną šimto balų valstybinių brandos egzaminų įvertinimą, iš jų 1 290 (2015 metais – 1 459) sudarė studijų sutartis.

Šiemet studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose siekė 182 išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečiai bei užsienyje vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys (pernai – 175). Konkursus laimėjo ir sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė 103 asmenys (pernai – 105). Daugiausia jų, kaip ir pernai, atvyko iš Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Airijos, JAV, Baltarusijos ir Norvegijos. Didžioji dalis išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių rinkosi medicinos, ekonomikos ir programų sistemų studijų programas.

2016 metais stojantiesiems pasiūlytos 837 studijų programos (2015 metais – 850), iš jų 61 – naujos. Dėl per mažo pasirinkusiųjų skaičiaus priėmimas nutrauktas į 77 studijų programas, įskaitant 12 naujų programų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...