captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į Lietuvą iš Kaliningrado įriedėjo NATO priešininkų kolona

Apie 250 žmonių dešimtimis lengvųjų automobilių, motociklų ir autobusų trečiadienį kirto Lietuvos ir Rusijos pasienį ties Kaliningrado sritimi. „Tautų draugystės“ vėliavomis apsikarsčiusi kolona pajudėjo iš Berlyno į Maskvą. Žygio organizatoriai neslepia savo tikslų – protestuoti prieš NATO.
 
Facebook.com nuotr.
Facebook.com nuotr.

Dar sekmadienį iškilmingai kelionę prie Brandenburgo vartų pradėję žygio dalyviai viešai įvardijo savo tikslus. Šie esą yra kuo tyriausi ir visiškai taikūs. „Taikos žygis iš Berlyno į Maskvą yra piliečių iniciatyva, kurios siekis – skatinti draugystę tarp Vokietijos ir Rusijos. Mes tikime taika nepaisant akivaizdžių geopolitinių nuostatų įvairiose šalyse ir net tuo metu, kai mūsų žiniasklaida Rusiją pristato kaip priešininkę. Vietoje sankcijų, karinių grėsmių ar net karo mes pasikliauname žiniomis ir bendradarbiavimu tarp mūsų šalių žmonių, siekiant užtikrinti taiką.

Šiuo žygiu siunčiame signalą vienyti žmones, komandas, miestus, kompanijas ir galiausiai abi šalis“, – teigiama žygio organizatorių puslapyje, simboliškai pavadintame „druzhba“ – draugystė.

Vienas tikslų – protestuoti prieš NATO

Vadinamasis „Taikos žygis iš Berlyno į Maskvą“ turėtų trukti dvi savaites, o jo metu dalyviai turėtų kirsti Lietuvą bei Latviją. Jau antradienį automobilių ir motociklų kolona įriedėjo į Kaliningrado sritį, kur lankėsi keliuose miestuose, padėjo gėlių prie sovietų karių kapų. Toliau kolona turėtų patraukti į Lietuvą ir stabtelėti Šiauliuose, kur veikia NATO Oro policijos misija. Čia kolonos dalyviai ketina protestuoti „prieš NATO imperialistus“. Šiaulių aviacijos bazės viešųjų ryšių karininkė, kapitonė Ieva Gulbinienė DELFI patvirtino, kad apie planuojamą protestą Lietuvos kariškiai žino, informaciją seka ir ruošiasi. „Kol kas pas mus ramu, nieko nevyksta. O jei kas vyks už bazės tvoros – tai yra Šiaulių policijos atsakomybė“, – pabrėžė karininkė, patikinusi, kad policininkai, kaip ir kariškiai, atidžiai seka žygio dalyvių skleidžiamą informaciją. Šiaulių apskrities policijos komisariato komunikacijos grupės vyresnysis specialistas Artūras Šliavas patikino, kad į Šiaulius jau yra atvykusi apie 70 automobilių kolona su keliais šimtais žmonių, kurie vėlyvą naktį apsistojo viešbučiuose arba svečių namuose.

„Taip, iš anksto žinojome ir ruošėmės, turėjome informacijos apie šio žygio tikslus“, – patikino A. Šliavas. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavičius taip pat patvirtino iš anksto gavęs informaciją apie organizuojamą protestą prie NATO bazės, nors leidimų tam atvykėliai esą kol kas neturi. „Jei reikės – fiksuosime pažeidimus, bet kol kas jie elgiasi tvarkingai. Dėl viso pikto turime pakėlę patrulių rinktinę, jie parengti, jei kas įvyktų“, – sakė V. Urbonavičius, tačiau darsyk pabrėžė, kad svečiai kol kas nei simboliais, nei savo veiksmais niekaip nenusižengė.

Neaiški misija ir mįslingi rėmėjai

Iš tikrų, iš pirmo žvilgsnio netgi pati žygio dalyvių skleidžiama informacija gali pasirodyti nekalta. Žygio informaciniame tinklapyje tarp kelionės siunčiamų žinučių minimi ir Vokietijoje dažnai kartojami teiginiai: „Mes, vokiečiai atsiprašome už savo tautą dėl 26 mln. žmonių žūčių nacių režimo valdymo metu Antrojo pasaulinio karo metais“. Tiesa, žygio dalyviai siunčia ir daugiau žinučių, kurios skamba, švelniai tariant, kiek keisčiau.

„Vokiečių tautos vardu mes atsiprašome už mūsų iš dalies nemokšiškus ir melagingus politikus bei žiniasklaidą, kurie tyčia ir klastingai kuria melagingą Rusijos bei jos valdžios įvaizdį, siekiant mus suskaldyti. Mes taip pat atsiprašome už mūsų vyriausybės užsienio politiką, kurios metu Rusija atsieta nuo tarptautinės politikos. Taip pat atsiprašome dėl agresyvios NATO plėtros, nors to Vokietijos suvienijimo metu žadėta nedaryti“, – teigiama žygio dalyvių puslapyje.

Rusijoje jau ne vienerius metus aktyviai bandoma piršti mintį, kad NATO šalys davė pažadą neplėsti Aljanso į Rytus, nors tokio rašytinio, įpareigojančio susitarimo iš tikrųjų niekada ir nebuvo.

Čia taip pat dėkojama Rusijos žmonėms ir Rusijos išrinktiesiems už „švelnų ir atlaidų elgesį politikams bei žiniasklaidai, neatsakant jėga“, tarsi Rusijos karinės avantiūros Kryme bei Rytų Ukrainoje nė nebūtų buvę. Rusijai „nuo Vokietijos žmonių“ žarstomos padėkos ir už Kremliaus indėlį Sirijos kare, kurį esą sukėlė Vakarai, Turkija bei Saudo Arabija.

Galiausiai konstatuojama, kad „daugiapoliame pasaulyje Rusija turi vaidinti dar didesnį vaidmenį ir spręsti panašius konfliktus“. Tuo tarpu taikai ir draugystei su Rusija esą „nėra alternatyvų“. Visas žygis, anot organizatorių, gali būti nepigus – vieno automobilio degalams paskaičuota nuo 350 iki 500 eurų, o maitinimuisi rekomenduojama skirti nuo 5 iki 100 eurų per dieną. Be to, nakvoti raginama stovyklavietėse, o ne viešbučiuose, mat dar reikia įskaičiuoti vizos, draudimo ir kitas išlaidas, kurios gali siekti iki 200 eurų. Iš kur šimtai kelionės dalyvių surinko pinigus tokiam tikslui? Organizatoriai neslepia, kad žygiui esą trūksta pinigų ir prašo visus „geros valios žmones“ aukoti jų kelionei.

Tiesa, organizatorių tinklapyje nurodoma, jog žygį remia bent kelios bendrovės. Atidžiau panagrinėjus, kuo užsiima rėmėjai, tampa aišku, jog tai – nedidelės ir, regis, įtarimo kelti neturinčios įmonės. Pavyzdžiui, nedidelė bendrovė „City Werbung“ vien „iš idėjos“ parūpino šimtams žygio dalyvių marškinėlius, lipdukus, vėliavas ir kitą ryškiai pažymėtą atributiką. Ant šios puikuojasi žygio simboliu tapęs baltas balandis, kuris viena sujungtas širdies formos Vokietijos ir Rusijos vėliavas. Žygio organizatorių tinklapyje puikuojasi ir daugiau panašiu stiliumi parengtos atributikos, tarp kurios – širdies formos Lietuvos ir Rusijos, Latvijos ir Rusijos bei Estijos ir Rusijos vėliavas jungiantys maketai.

Tarp kitų rėmėjų nurodomi elektroninėmis prekėmis prekiaujanti įmonė „Delta Harmonix“ bei siuntų bendrovė „Meerstern“. Tarp informacinių rėmėjų puikuojasi Kremliaus propagandinis kanalas RT, kurio „žurnalistai“ lydi žygio dalyvius.

Facebook nuotr.

Organizatoriai – Kremliaus režimo rėmėjai

Žygio organizatoriais nurodomi du asmenys – daktaru Raineriu Rothfussu prisistatantis asmuo, kuris nuo 2009 iki 2015 metų buvo Tiubingeno universiteto kviestinis profesorius, dėstęs kursą apie žmogaus teises. Tačiau skandalingas interviu propagandinei naujienų agentūrai „News Front“, kur dėstytojas užtarė Rusijos remiamų separatistinių respublikų Ukrainoje vadovybę R. Rothfussui kainavo darbą. Nuo to laiko jis dar aršiau ėmė kritikuoti Vokietijos, Vakarų poziciją ir tapo dažnu svečiu propagandiniame kanale RT, kur pristatomas, kaip „įtakingas ekspertas“ bei „profesorius iš Vokietijos“.

Tuo tarpu tikrasis žygio įkvėpėjas ir jo siela vadinamas Owe Schattaueris, dar žinomas, kaip „supykdytas vokietis“, niekada neslėpė savo pro-rusiškų pažiūrų. Gimęs ir užaugęs buvusioje Rytų Vokietijoje jis nesyk reiškė palaikymą Kremliaus politikai bei protestavo prieš NATO.

Pavyzdžiui, jis nesyk dalyvavo protestuose prieš NATO ir JAV pajėgas, dislokuotas Ramšteino pajėgų bazėje. Save jis vadina „žmogaus teisių aktyvistu“, nors iš tikrųjų užsiima vertimo projektais ir konsultavimo paslaugomis. Pernai jis surengė bandomąjį „taikos žygį“ į Maskvą, o visą kelionę jam apmokėjo Rusijos televizijos. Demonstratyviai važiavęs dėvėdamas sovietinę atributiką, O. Schattaueris nusprendė pakartoti žygį ir šį kartą vykti maršrutu Berlynas–Kaliningradas–Pskovas–Sankt Peterburgas–Smolenskas–Tverė–Maskva–Minskas–Berlynas.

Primena Šaltojo karo laikus

Komentuodamas tokį veikėją bei žygio tikslus, istorikas bei Seimo narys Arvydas Anušauskas neslėpė, kad jam O. Schattaueris pasitikėjimo nekelia, o tikrieji kelionės užsakovai esą yra visai ne Vokietijoje. „Manau, kad jos režisieriai Maskvoje. Ji orientuota ir į vokišką informacinę erdvę – bus stengiamasi platinti informaciją apie Lietuvą, kuri yra „agresyviai antirusiška“ ir trukdanti Vokietijai draugauti su Rusija. Na dar matyt bus ir tradiciniai informaciniai išpuoliai“, – spėliojo A. Anušauskas.

Jo manymu, šis „taikos žygis“ primena Šaltojo karo laikus, kuomet Maskva visais būdais finansuodavo „taikos judėjimus“ Vakarų valstybėse ir save pristatinėjo kaip „taikos siekiančią“ šalį. Išties, dar 1949 metais agresyvėjanti Sovietų sąjunga įkūrė Pasaulinę taikos tarybą – organizaciją, kuri reklamavo „sovietų liaudies pastangas siekti taikos pasaulyje“. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris jau daugiau nei dešimtmetį nagrinėja Kremliaus propagandos priemones, juokavo, kad dar Šaltojo karo laikais buvo makabariškas posakis, apibūdinantis „taikos judėjimus“: karo nebus, bet bus tokia kova už taiką, kad visi išsiteps krauju“.

Iš tikrųjų dešimtis kitų organizacijų ir taikos judėjimų visame pasaulyje suvienijusi organizacija tebuvo priedanga veikti Sovietų žvalgybos ir saugumo struktūroms. Dalis į taikos judėjimus įsitraukusių žmonių nė nenutuokdavo, kad dirba pagal Maskvos nupieštą scenarijų. Ir tais laikais ypač populiarūs būdavo taikos judėjimų rengiami protestai prie NATO karinių bazių. Tad ką gali padaryti Lietuva prieš žygio dalyvius, kurių dalis turi ES šalių asmens dokumentus?

„Pirmiausia, manau jie turi laikyti Lietuvos įstatymų. Todėl jokių okupaciją šlovinančių sovietinių simbolių neturi naudoti, o naudojantys turi būti neįleidžiami į Lietuvos teritoriją. Be to jų sustojimo tikslas Šiauliuose daugiau negu aiškus – Oro pajėgų bazė su oro policijos misija. Tad patekimas prie karinių objektų ne mūsų šalies piliečiams su abejotina reputacija turi būti užkirstas – tam yra administracinės priemonės. Ir žinoma reikia stebėti jų veiksmus, nes šiai kelionei Maskva skyrė ne tik lėšas, tačiau ir sieja minėtus lūkesčius“, – teigė A. Anušauskas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...