captcha

Jūsų klausimas priimtas

Svarsto, kodėl lietuviai išsiskiria simpatijomis ES

Kai kurios Vakarų valstybės narystę ES vertina kaip suverenumo apribojimą, tuo metu Lietuvą į tai žiūri kaip į suverenumo apsaugą. Tai viena priežasčių, kodėl lietuviai išsiskiria teigiamu požiūriu į ES, LRT.lt sako politologas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, galima įžvelgti ir tai, kad lietuvių mentalitetui vis dar būdingas noro turėti šeimininką, kuris saugotų, bruožas. Savo ruožtu viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas mano, kad teigiamam ES įvaizdžiui Lietuvoje iššūkio nemeta nei politikai, nei ekspertai, todėl ir visuomenė Sąjungą vertina gerai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Lietuva užima pirmą vietą pagal pasitikėjimą ES institucijomis – taip praeitą savaitę parodė „Eurobarometro“ apklausa. Tuo metu ES vidurkis jau yra neigiamas – daugiau nepasitikima negu pasitikima.

Sociologas, visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės „Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys pastebi, kad lietuviai bent 10 metų pasižymėjo proeuropietišku požiūriu – jie pasitiki ES.

ES Lietuvai – saugumo simbolis?

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas L. Kasčiūnas sako, kad, nors pastaroji apklausa buvo apie ES institucijų vertinimą, ji atspindi bendrą požiūrį į ES kaip organizaciją. Pašnekovo manymu, daug įtakos teigiamam ES vertinimui turi saugumo ir geopolitikos aspektai.

„Europos integraciją mes suvokiame kaip tam tikrą saugumo garantą. Prieš 15 metų, kai siekėme narystės, pradėjome integraciją į ES, naudojome grįžimo į Vakarus, grįžimo namo naratyvą.

Natūralu, kad Vakarų valstybėse tai neveikia kaip veiksnys, lemiantis žmonių vertinimus Europos atžvilgiu. Vakaruose centro dešinės arba dešinės pažiūrų žmonės į ES žiūri rezervuotai. Pirmiausia jie mato ekonominę sąjungą, tačiau, kuomet kalbama apie politinę integraciją, jie laiko tam tikrą atstumą. Lietuvoje to yra mažiau, kadangi atsiranda suvokimas „kuo Lietuvoje daugiau Europos, tuo mažiau Rusijos“, – kalba L. Kasčiūnas.

Pinigai lietuvius motyvuoja labiau nei kitus?

Dar vienu lietuvių teigiamą požiūrį į ES galimai lemiančiu veiksniu L. Kasčiūnas įvardija finansinę gerovę. Pašnekovas sako, kad finansinė ES parama, tikėtina, užgožia kai kurias jos problemas, tačiau abejoja, kad ES pinigai tikrai yra pagrindas tokiam palankiam vertinimui.

„Ekonominės gerovės elementas kažkuria prasme užgožia Europos integracijos keliamas problemas, kritiką, galimą skepticizmą.  Visai kitaip yra, pavyzdžiui, Britanijoje, kur kitoks ekonominis išsivystymas, kitoks ir požiūris į ES.

Tačiau nesu tikras, kad ekonominis argumentas visiškai pagrindžia tendenciją, nes, pavyzdžiui, latviai, yra skeptiškesni už mus, nors atrodytų, kad geram ES ir jos institucijų vertinimui jie turi tokį pat pagrindą, kokį turime mes“, – kalba politologas.

Viešųjų ryšių kompanijos „Nova Media“ vyresnysis partneris A. Katauskas taip pat teigia abejojantis, kad ES parama gali turėti daug įtakos palankiam ES vertinimui: eilinis Lietuvos pilietis vargiai pajuto ES finansų įtaką jo asmeninei kišenei.

Tačiau sociologas V. Gaidys sako pastebintis, kad Lietuvoje, ypač provincijoje, įvairių apklausų duomenimis, teigiamam ES vertinimui finansinė Europos parama turi nemažai įtakos. Kiti svarbūs veiksniai – galimybės dirbti ir mokytis užsienyje, keliauti.

„Manau, dar viena priežastis, kodėl lietuviai pasitiki ES institucijomis, yra ta, kad labai nepasitikima Lietuvos institucijoms. Pagal šį rodiklį Lietuva – priešpaskutinėje vietoje. Lietuviai linkę manyti, kad jų balsas reikšmingesnis ir gali daugiau nulemti ES institucijose nei Lietuvoje

Ideologinės priežastys, bendros vertybės, vienybė – svarbios kitoms šalims, kurios palankiai vertina ES, o Lietuvoje jos keliauja į antrą planą“, – komentuoja V. Gaidys.

Lietuvoje negirdėti opozicijos ES balsų

Viešųjų ryšių specialistas A. Katauskas teigia nepastebintis opozicijos ES atžvilgiu. Jis pažymi, kad, ilgą laiką teigiamai vertinę ES, neturime pagrindo neigiamam jos ar jos institucijų vertinimui.

„Tų, kurie apie ES kalba neigiamai, yra labai mažai, tuo metu didžioji dalis Lietuvos politikų ir ekspertų neigiamai apie ES ir jos institucijas nešneka.

Stojant į NATO ir ES, valstybės institucijos, politikai padarė labai didelį darbą. Stojimo į šias organizacijas datą švenčiame kaip valstybinę šventę, visuomet džiaugiamės, kad esame ES, dabar – kad turime eurą. Tai, mano nuomone, yra paveldėtas įvaizdis, kuriam iššūkio niekas nemeta“, – kalba pašnekovas.

RESC analitikas L. Kasčiūnas taip pat pastebi, kad Lietuvos politinėje sistemoje opozicijos ES beveik nėra. Pasak jo, intelektualinėje viešojoje erdvėje dar tik randasi pasvarstymų, kur link ES eina, kokios Europos reikia.

Pašnekovas pažymi, kad jam norėtųsi matyti daugiau mentalinio lietuvių savarankiškumo, ypač politiniame elite.

„Lietuvių mentalitete dar egzistuoja kolonialinis aspektas – „kažkur turime turėti kažkokį šeimininką, kuris pasaugotų". Natūralu, kad šalis turi turėti sąjungininkų didžiosiose valstybėse, saugumo garantijų, bet norėtųsi, kad to postkolonialinio mąstymo būtų kiek mažiau“, – kalba politologas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...