captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbdavys, išleidęs šauktinį į kariuomenę: likau su makaronais ant ausų

Prieš daugiau nei metus šauktiniams bei darbdaviams žadėtos kompensacijos dūžta į šipulius. Atėjus laikui išmokėti pinigų sumas, pasirodo, kad nors viešai buvo dalinti pažadai, kompensacijos žmonėms nepriklauso. Taip nutiko ir su kompensacija darbdaviui, kuris devynis mėnesius saugojo šauktinio darbo vietą. Pasirodo, kad subsidijos netekti yra labai paprasta.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Dalis šauktinių, prisiklausę anksčiau skelbtų pažadų, galvojo, kad jiems priklauso kompensacija studijoms iki 50 proc., tačiau tvarka buvo pakeista ir tokios kompensacijos šauktiniams nebepriklauso, vietoj to jie, baigę tarnybą, gauna didesnę išmoką. Panašiai nutiko ir su darbdaviais, nes paaiškėjo, kad jeigu šauktinis po tarnybos negrįžta į seną darbo vietą, kompensacija už devynis mėnesius saugotą darbo vietą įmonei nebepriklauso.

Išleido darbuotoją į kariuomenę

Į DELFI redakciją kreipėsi darbdavys, kuris išleido savo darbuotoją į kariuomenę, šis po devynių mėnesių į darbą negrįžo ir darbdavys, visą laiką saugojęs darbo vietą, liko be žadėtos kompensacijos.

„Mūsų įmonėje daugiausia dirba įvairaus profilio inžinieriai. Kadangi mums reikalingų specialistų praktiškai nėra, dažnai priimame jaunus, ką tik studijas baigusius jaunuolius, kuriuos patys apmokome. Kol naujas žmogus perpranta savo darbą dažnai praeina metai ir daugiau. Toks vienas jaunuolis, kuris buvo išdirbęs jau daugiau kaip 2 metus, išėjo atlikti privalomosios karinės tarnybos 9 mėn. Jis mūsų atsiklausė ar gali, mes nematėme jokio reikalo prieštarauti ir netgi paskatinome

Pagalvojau, kad jis gali ir negrįžti, bet per visas televizijos laidas pats ministras Juozas Olekas žadėjo, kad visoms įmonėms iš kurių išeis tarnauti šauktiniai, bus mokamos kompensacijos darbo vietai saugoti, todėl pagalvojome, kad naują žmogų priimsime ir apmokymams panaudosime kompensacijos lėšas“, - laiške rašė įmonės vadovas.

„Liko su makaronais ant ausų“

„Kai pradėjome domėtis tvarka kaip kompensacija bus išmokama, pasirodė, kad niekas nieko nežino. Karo prievolės centras siuntė į darbo biržą, o biržą į karo prievolės centrą. Galiausiai pavyko išsiaiškinti, kad kompensacija bus mokama kai darbuotojas grįš iš tarnybos, tačiau tokia tvarka buvo priimta dar 2012 m. Ir taikyta bazinį kario kursą baigusiems darbuotojams. Ar šis įstatymas bus taikomas ir šiuo atveju niekas pasakyti negalėjo, o paprieštaravus, kad kompensacija tikslingesnė būtų tada, kai įmonė netenka darbuotojo ir susiduria su tam tikrais nepatogumais, o ne tada kai darbuotojas dirba ir pats užsidirba pinigus, visi tik linkčiojo galvomis, bet juk jie nieko nepadės, kaip valdžia nuspręs taip ir bus“, - tęsė pasakojimą vyras.

Pasak pašnekovo, įmonė, saugojusi darbo vietą šauktiniui, taip ir liko be kompensacijos: „Taip ir teikėme 9 mėn. nulines deklaracijas Sodrai, mokėme pakaitinį darbuotoją ir laukėme šauktinio sugrįžtant. Besibaigiant tarnybai jis pareiškė, kad turi galimybę pasilikti kariuomenėje ir truputį pasiderėjęs dėl darbo sąlygų nusprendė likti tarnauti. Taip mes likom be darbuotojo, kompensacijos, kurią gauna įdarbinusi šauktinį ta pati kariuomenė ir su makaronais ant ausų.“

KAM: tokiu atveju kompensacija įmonei nepriklauso

Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM), jeigu žmogus negrįžta į darbo vietą, kompensacija darbdaviui už devynis mėnesius saugotą darbo vietą nepriklauso. KAM teigimu, išleisti darbuotoją į kariuomenę yra darbdavio pareiga ir subsidija nėra skirta skatinti darbdavius išlaikyti darbo vietą.

„Jūsų nurodytu atveju subsidija darbdaviui nepriklausytų. Pažymėtina, kad šios Karo prievolės įstatymo 41 straipsnyje nustatytos garantijos tikslas - skatinti karo prievolininkus atlikti privalomąją karo tarnybą, ir kad toks įstatymų leidėjo ketinimas išliko nepakitęs nuo 2011 m., kuomet ir buvo įtvirtinta ši nuostata“, - komentavo KAM Visuomenės informavimo skyriaus patarėja Asta Galdikaitė.

Pasak KAM atstovės, nustačius subsidiją darbdaviui už minėtame straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkančio karo prievolę atlikusio asmens įdarbinimą, karo prievolininkas tampa patrauklesnis darbo rinkoje, o tai, kaip jau minėta, skatina savanoriškai atlikti privalomąją karo tarnybą.

„Šia garantija nesiekiama skatinti darbdavius išlaikyti darbo vietas tarnybą atliekantiems darbuotojams. Atkreiptinas dėmesys, kad LR įstatymai numato, jog išleisti darbuotoją atlikti karo tarnybą ir tarnybos metu išsaugoti jo darbo vietą yra darbdavio pareiga“, - laiške rašė A. Galdikaitė.

Pasak jos, minėta subsidija būtų mokama tik tuo atveju, jei darbuotojas, atlikęs privalomąją karo tarnybą, tęstų darbo santykius ar būtų naujai priimtas į darbą.

Kokia tvarka galioja ir kur kreiptis?

KAM pateikia paaiškinimą, kur kreiptis reikėtų darbdaviui, norinčiam gauti kompensaciją už į tarnybą išėjusį šauktinį.

„Darbdaviams subsidija mokoma tik po to, kai šauktinis, atlikęs devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, grįžo į savo darbo vietą ir tiems darbdaviams, kurie per tris mėnesius nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo įdarbina tarnybą atlikusius prievolininkus“, - komentavo A. Galdikaitė.

Pasak ministerijos atstovės, subsidijuojama iki 100 procentų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, bet neviršijant 1,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio (dabar 570 eurų). Subsidija mokama šešis mėnesius.

„Darbdavys turi kreiptis į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus pirmam kalendoriniam mėnesiui po karo prievolininko įdarbinimo arba grįžimo į darbą“, - laiške rašė A. Galdikaitė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...