captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prof. E.Ušpuras apie avariją Baltarusijos AE: smūgis buvo labai stiprus

„Rosatomas“, statantis Baltarusijos atominę elektrinę (AE), yra labai suinteresuotas parodyti, kad tai - sėkmės projektas, pirmiausia todėl, kad  „Rosatomas“ siekia gauti užsakymų ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Pastaruoju metu deramasi dėl tokio paties reaktoriaus pardavimo su Vengrija, 2018 m. numatyta statybų pradžia Suomijoje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Matyt, todėl, kalbėdamas apie avariją Astrave, „Rosatomo“ atstovas tikina, kad ji buvo labai nereikšminga – nuo reaktoriaus korpuso tik nusitrynė dažai, o pats korpusas nepažeistas, nes esą krito vos žmogaus žingsnio greičiu. Bet kyla klausimas, kodėl trejus metus gamintas jis bus grąžintas gamintojui, jei avarija tokia nereikšminga?

Nuo Volgodonsko gamyklos Rusijoje iki Astravo Baltarusijoje – 4,5 tūkst. km, 3,5 tūkst. km agregatas buvo plukdomas, likusius – vežamas geležinkeliu. Kad korpusas būtų gabenamas į vietą, reikia parengti specialų projektą.

Reaktoriaus korpusas sveria 330 t, jo aukštis – 12 m, o skersmuo – 4,5 m. Savo svoriu jis prilygsta penkioms cisternoms, pripildytoms naftos. Mėginkime įsivaizduoti, koks galėjo būti smūgis, net jei jis nuslydo žmogaus greičiu, kaip mus mėgina įtikinti.

Lietuvos užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojui Maroshui Shefchovichiui ir energetikos komisarui Migueliui Arias Canete`ei, kuriame pranešė apie paskutinį incidentą Astrave ir paprašė Europos Sąjungos (ES) pagalbos, sprendžiant branduolinės saugos klausimą.

EK atstovė patvirtino, kad laiškas gautas, Lietuva sulauks atsakymo. Ji taip pat sakė, jog EK siekia, kad Baltarusija atliktų elektrinės patikimumo testus.

Dar visai neseniai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka gyrė „Rosatomą“ ir džiaugėsi, kad Astrave atominė statoma sparčiai ir pigiai.

„Mes pastatysime pačią geriausią elektrinę ir ne tik pastatysime. Ji bus kaip aukščiausios kultūros objekto pavyzdys – reikia statyti ir gražiai, ir patikimai“, – 2015 m. spalį sakė A. Lukašenka.

Tą  branduolinės saugos kultūrą  suformavo „Tarptautinė branduolinio saugumo konsultavimo grupė“  (INSAG),  1986 m. Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) pateikusi savo išvadas dėl katastrofos Černobylio atominėje. Konstatuota, kad šią avariją didele dalimi lėmė žemas saugos kultūros lygis, kuris buvo toleruojamas projektuojant, statant ir eksploatuojant  branduolinius objektus.

Pažeidimai Sovietų Sąjungos atominėse buvo įprasta praktika, valstybinė branduolinės saugos priežiūros institucija neturėjo pakankamai teisių ir  aukštos kvalifikacijos specialistų, o už saugią elektrinių eksploataciją atsakingi atominių vadovai privalėjo klusniai vykdyti politinės valdžios nurodymus. Nuo visuomenės buvo slepiama bet kokia informacija apie incidentus.

Dabar branduolinę energetiką vystyti pasiryžusios valstybės įsipareigoja šių klaidų nekartoti. Tačiau atominės statyboje Astrave situacija – lyg laikas būtų atsuktas atgal 30 metų į sovietmetį.

Baltarusijos  prezidentas neslepia, kad statybas jis kontroliuoja asmeniškai. Atominė statoma pažeidžiant Jungtinių Tautų ESPO ir Orhuso konvencijas,  baltarusiai nevykdo įsipareigojimo atlikti patikimumo testus pagal ES metodologiją,  už branduolinės saugos kontrolę atsakinga institucija nėra savarankiška – Atominės energijos saugos priežiūros inspekcija  tėra Ypatingų situacijų ministerijos priešgaisrinės apsaugos padalinys. Apie incidentus Baltarusijos visuomenė ir kaimyninės valstybės sužino tik iš gandų. Baltarusijos energetikos ministerijos vadovybė neslepia, kad informuoti nė neketina.

„Konvencija dėl ankstyvo įspėjimo apie branduolinę avariją ir kiti teisės aktai nenumato prievolės apie įvykius informuoti TATENĄ, visuomenę ir kaimynines šalis“, – kiek anksčiau tvirtino Baltarusijos energetikos ministro pirmasis pavaduotojas Michailas Michadiukas.

Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos pirmininkas profesorius Eugenijus Ušpuras sako, kad baltarusiai remiasi konvencija, kuri numato kaip turi būti teikiama informacija apie branduolinius incidentus veikiančioje atominėje, o kol vyksta statybos, reikia vadovautis kitomis taisyklėmis

„Taip, pagal šią konvenciją gal to daryti ir nepriklauso, bet vėlgi, jei grįžtame prie branduolinės saugos kultūros, ten numatyta geriausia praktika yra tokia: kas beįvyktų - pranešk, kad įvyko. Atlieki tyrimą, kai gauni pirmus rezultatus, iš karto informuoji.  Gal iš tikrųjų ten nieko nebuvo? Jeigu jie taip elgtųsi, mes patikėtumėme“, – sako E. Ušpuras.

Dabar Lietuvą pasiekia tik gandai, nepriklausomos Baltarusijos žiniasklaidos pranešimai. Tikslesnę informaciją Lietuvos institucijoms  tenka pešte pešti – Baltarusijai įteikta ne viena nota. Valstybinei atominės energijos saugos inspekcijai jau kelerius metus nepavyksta susitarti dėl dvišalių informacijos mainų. 

„Kol kas susitarimo nėra, bet mes prie to dirbame. Neseniai gavome iš jų [Baltarusijos – LRT.lt] atsakymą, kad susitarimą dar reikės patobulinti“, – sako atominės energijos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.

Baltarusija net dvi savaites slėpė liepos 10 d, naktį įvykusį incidentą. Žiniasklaida pranešė, kad iš keturių metrų aukščio galėjo nukristi reaktoriaus konteineris. Po ilgų išsisukinėjimų ir neigimo, „Rosatomo“ viceprezidentas  Aleksandras Lokšinas pateikė įvykio versiją: esą reaktoriaus korpusą planuota perkelti, tačiau darbininkai tvirtindami keliamojo krano lynus pažeidė instrukciją. Maža to, pakėlus į keturių metrų aukštį, sugedo kranas, reaktoriaus korpusas pasviro ir nuslydo žemyn.

A. Lokšinas ramina, kad dėl to tik nusitrynė  dažai - esą daugiau nei 300 t sveriantis reaktoriaus korpusas ant žemės nuslydo žmogaus žingsnio greičiu.

Kol kas reaktoriaus montavimas sustabdytas. „Rosatomas“ pareiškė pasirengęs kritusią detalę išsivežti į gamyklą.  Šis faktas greičiausiai liudija, kad ir šį kartą „Rosatomo“ vadovybė nesako tiesos.  Anot profesoriaus E. Ušpuro, viešai pasirodžiusi informacija leidžia teigti, kad smūgis buvo stiprus.

„Sakoma, kad apkrovos tik kelis kartus viršijo maksimalias leistinas. Palaukite, tai, jeigu viršijo, vadinasi, tos apkrovos buvo ne tokios mažos. Buvo paminėta, kad kad reaktoriaus korpusas šiuo atveju gavo 1,5 karto mažesnę apkrovą, negu dirbdamas normalios eksploatacijos metu. Tačiau ta apkrova normalios eksploatacijos metu yra 15 megapaskalių, tai reiškia, kad ši apkrova buvo apie 10 megapaskalių. Smūgis ne smūgis? Tai ypač stiprus smūgis! Čia yra 10 atmosferų“, – atkreipia dėmesį E. Ušuras.

A. Lukašenka ragina Lietuvą „nutraukti išpuolius“ prieš Astrave statomą atominę ir verčiau svarstyti kaip bendradarbiauti ateityje.

„Dar kartą viešai sakau: pasvarstykime, kaip padaryti, kad ši elektrinė taptų bendra, neštų naudą Baltarusijai ir Lietuvai. Mes tam pasirengę. Tokius pasiūlymus pateikiau Lietuvos vadovybei“, – sakė A. Lukašenka.

Tačiau užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Baltarusijos pusė visų pirma privalo įrodyti, jog šalia Lietuvos sostinės statomas pavojingas objektas nekelia grėsmės.

„Šiuo metu mes kalbame ne apie elektros pirkimą ir ne apie bendradarbiavimą, o apie objekto saugą, jo statybos saugumą. Labai aiškiai išsakėme savo priekaištus ir konkrečias sritis, kuriose saugumo reikalavimai mūsų netenkina. Tai kartojame savo notose. Esame tai jau ne vienoje ir ne dviejose notose išsakę“, – tvirtina L. Linkevičius.

Vasarį ES  panaikino beveik visas sankcijas Baltarusijai, jos prezidentui A. Lukašenkai ir dar maždaug 200 valdininkų. Priimdami šį sprendimą ES užsienio reikalų ministrai pabrėžė, kad Baltarusija privalo siekti pažangos bendradarbiaudama su tarptautinėmis organizacijomis branduolinės saugos klausimais. Pastarasis punktas liečia būtent Astrave statomą atominę elektrinę. Kol kas faktai rodo, kad tai nevyksta.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...