captcha

Jūsų klausimas priimtas

Milijonai iš griuvenų: kodėl valstybė leidžiasi apvagiama?

Vien Vilniuje per pastaruosius pusantrų metų įtartinomis aplinkybėmis užvaldyta bent 10 valstybinės žemės sklypų. Kažkam tai – lengvi pinigai. Valstybei ir mums visiems – prarasti milijonai eurų. Ir visa tai įmanoma dėl kiauros teisinės bazės, pripažįsta Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius Danielius Kuprys.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tokiomis įžvalgomis NŽT vadovas dalijasi po jau eilinės istorijos, kai apsukrūs verslininkai, įsigiję menkavertį Vilniaus savivaldybės turtą, ketina valstybinėje žemėje statyti daugiabutį. Anot D. Kuprio, kol nebus užlopytos teisinės spragos, pagunda ir galimybės minimaliomis sąnaudomis užvaldyti didelės vertės valstybės turtą išliks didelės. Savo ruožtu, vyriausybė jau žada teisinių spragų lopymą. Vis dėlto skaičiuojama, kad vien Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje jau yra daugiau nei 70 valstybinės žemės sklypų, išnuomotų pažeidžiant teisės aktus.

Vien Vilniuje – 10 galimų aferų

D. Kuprys konkrečių adresų nevardija, tačiau nurodo, kad vien Vilniuje per pastaruosius pusantrų metų įtartinomis aplinkybėmis užvaldyta mažiausiai 10 valstybinės žemės sklypų. Anot jo, NŽT šiuo metu deda visas pastangas, kad galimai neteisėtai užgrobta žemė grįžtų į valstybės rankas.

„NŽT duomenimis, per 1,5 metų laikotarpį Vilniaus mieste, tikėtina, neteisėtai buvo išnuomota apie 10 valstybinės žemės sklypų. Dalies neteisėtai išnuomotų žemės sklypų nuomos sutartys jau yra nutrauktos, o kita dalis bandoma nutraukti vykdant teisminius procesus”, – 15min teigė D. Kuprys.

Apie keletą tokių istorijų 15min jau rašė. Bene garsiausias atvejis – „auksinis“ betono luitas Žvėryne, Žaliojoje gatvėje. Jį iš Vilniaus savivaldybės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (VVK) įgiję verslininkai sykiu įgijo teisę į iškart du gyvenamosios paskirties valstybinės žemės sklypus. Už simbolinę sumą įgyta statybinė šiukšlė leido verslininkams išsinuomoti apie pusę hektaro valstybei priklausančios žemės.

Dėl šios istorijos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai krėtė tiek VVK, tiek NŽT Vilniaus skyrių, kuris laimino šį ir kitus įtartinus žemės nuomos sandorius. Daugelis skandalingų istorijų vyko, kai NŽT vadovavo Daiva Gineikaitė, postą praradusi po to, kai neblaivi sukėlė avariją. Dėl galimų aferų su žemės nuoma STT įtarimų sulaukė ir kėdę taip pat prarado įtakingas „darbietis“, D.Gineikaitės patarėju dirbęs Gintaras Jonas Furmanavičius.

Dar daugiau pažeidimų statistikos 15min pateikia vyriausybė, pastaruosius keletą mėnesių ieškanti problemos sprendimo būdų. „Premjero pavedimu atlikus dokumentacijos patikrinimus, buvo nustatyta nemažai pažeidimų, susijusių su valstybinės žemės nuoma: Vilniuje 42 pažeidimo atvejai, Kaune – 29, o Klaipėdoje – 5 pažeidimų atvejai. Visais atvejais tokie „probleminiai“ sklypai buvo suformuoti pagal detaliuosius planus, kuriuos patvirtina savivaldybės. Savivaldybės siekia miestų plėtros, suformuoja ir patvirtina sklypus. Taigi iniciatyva – savivaldybių rankose. Tačiau atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, ŽŪM pateikė rekomendacijas dėl pažeidimų pašalinimo: kai kuriais atvejais buvo pasiūlyta nutraukti visą žemės nuomos sutartį, o tais atvejais, kai tinkamai nenaudojama tik dalis žemės sklypo – tikslinti žemės nuomos sutartį ir palikti nuomoti tik naudojamą plotą“, – 15min teigė premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė. Pasak jos, ėmus lopyti spragas žemės nuomos sistemoje, netruko atsirasti verslininkų, besiskundžiančių permainomis. „Vos tik imta kovoti su pažeidimais, pasigirsta verslininkų nepasitenkinimas – tokia situacija jau buvo Klaipėdoje. Bet jei norime susitvarkyti šioje srityje – neturi būti lygesnių, visiems turi galioti vienodos sąlygos ir reikalavimai – ir verslininkams, ir savivaldybių administracijoms“, – teigė E. Butkutė-Lazdauskienė.

Pro įstatymų skyles pralįstų ir dramblys

D. Kuprio teigimu, teisinėje bazėje esančios spragos NŽT kelia aibę problemų. Pavyzdžiui, žemės nuoma galima „naudojamiems statiniams“ – tik valstybė niekaip neapibrėžia, kas tie naudojami statiniai. Taigi į tokią sąvoką įtalpinti galima, pvz., ir betono luitą Žvėryne.

„Šiuo metu teisės aktai leidžia valstybiniuose žemės sklypuose, kurie suformuoti ir išnuomoti naudojamiems statiniams eksploatuoti, keisti minėtų žemės sklypų paskirtį ir statyti juose naujus statinius, jeigu tai neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Šiuo metu NŽT susiduria su problemomis, kai nėra teisės aktuose konkrečiai apibrėžta naudojamo statinio sąvokos, kokio dydžio žemės sklypai turi būti formuojami esamiems naudojamiems statiniams eksploatuoti“, – spragas vardijo NŽT direktorius.

Anot D. Kuprio, aiškumo trūkumas teisinėje bazėje sudaro galimybes piktnaudžiavimui, ir tai būtina keisti. „Pažymėtina, kad nuomoti valstybinius žemės sklypus galima tik prie naudojamų statinių. Kadangi teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja naudojamo statinio sąvokos, šiuo atveju galimos interpretacijos, susidaro sąlygos galimam piktnaudžiavimui”, – konstatavo NŽT vadovas.

D. Kuprio teigimu, kol spragos neužlopytos, NŽT stiprina vidinę žemės nuomos sandorių kontrolę. Pirmiausiai, žinoma, susitelkiant į Vilnių ir kitas savivaldybes, kuriose dėl žemės seilę varvina nekilnojamojo turto vystytojai. „NŽT šiuo metu susitirpino valstybinės žemės sklypų nuomos bei pardavimo kontrolę Vilniaus miesto, Kauno miesto, Trakų, Palangos skyriuose ir kartu su ŽŪM spręs teisės aktų keitimo galimybes“, – teigė NŽT direktorius.

Vyriausybė apie problemą informuota dar pernai

Pasak jo, šias spragas dar pernai pirštu parodė ir Valstybės kontrolės auditoriai. „Šias problemas pastebėjo ir Valstybės kontrolė, 2015 metais atlikdama auditą. Valstybės kontrolė, atlikusi minėtą auditą, pasiūlė vyriausybei keisti teisinį reguliavimą dėl statybų galimybės išnuomotoje valstybinėje žemėje, taip pat nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima objektyviai įvertinti formuojamo valstybinės žemės sklypo dydį bei kokiais atvejais statinys, esantis valstybinėje žemėje, dar gali būti laikomas naudojamu, o kokiais ne”, – dėstė D. Kuprys.

NŽT direktorius į vatą nevynioja: kol teisinėje bazėje žiojės skylės, paskatos korupcijai išliks didelės. „NŽT nuomone, siekiant sumažinti galimą piktnaudžiavimą valstybine žeme būtinas teisės aktų keitimas, konkretizavimas“, – reziumavo D. Kuprys. Vyriausybė su NŽT vadovo pozicija sutinka. Esą pirmieji spragų lopymo teisinėje bazėje žingsniai jau padaryti.

„ŽŪM specialistai jau rengia pasiūlymus vyriausybei, ką ir kaip reiktų keisti teisinėje bazėje. Žemės ūkio ministerijos iniciatyva šių metų birželio 1 d. įsigaliojo vyriausybės nutarimo pataisos, kuriomis mažinamas nesusikalbėjimas tarp institucijų, kas yra įsiterpęs žemės sklypas.

Nutarimu nustatytas maksimalus įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydis (4 a, galimybė didinti šlaite, griovoje, bet ne daugiau nei pagrindinis žemės sklypas), įtvirtinti kriterijai kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta (10 m), šlaitai (nuolydis ne mažiau 20 laipsnių) ar grioviai (atstumas tarp viršutinių briaunų ne didesnis nei 15 m)“, – teigia premjero atstovė E. Butkutė-Lazdauskienė.

Pasak jos, papildomų žingsnių dėl galimo piktnaudžiavimo užvaldant valstybinę žemę imasi ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). „Kaip informavo Žemės ūkio ministerija, praėjusią savaitę ministrė buvo susitikusi ir su savivaldybių atstovais, kuriems pristatė nustatytus pažeidimus ir aptarė tolesnes valstybinės žemės sklypų naudojimo galimybes. Taip pat ministrui pirmininkui grįžus iš atostogų šis klausimas bus aptartas detaliau su Žemės ūkio ministre, kuri pateiks galimus sprendimus“, – tęsė premjero atstovė.

Aukso kasyklos užsivers?

E. Butkutės-Lazdauskienės žodžiais, dabartinė praktika, kai gyvenamoji statyba plėtojama pasinaudojant pusvelčiui išpirktais griuvėsiais, yra „tikrai prasta“. Čia premjero atstovė meta akmenį ir į savivaldybių daržą – esą būtent savivalda turėtų atidžiau žiūrėti, ką, kur ir kokiu pagrindu leidžia statyti. Anot pašnekovės, kaip tik šiuo metu svarstoma, kaip griežtinti valstybinės žemės nuomos tvarką, apribojant galimybes pelnytis iš pusvelčiui įsigyjamų griuvenų.

„Po Valstybės kontrolės išvadų, siekiant užtikrinti racionalų valstybinės žemės naudojimą, Žemės ūkio ministerija svarsto galimybę keisti teisinį reguliavimą, labai stipriai apribojant statybų galimybes išnuomotoje valstybinėje žemėje. Tokiu atveju nekiltų pagundų piktnaudžiauti išsinuomojant neužstatytus, ženkliai per didelius ar tik griuvėsių užimtus žemės sklypus, nes toks piktnaudžiavimas jokios papildomos naudos nesukurtų, o tik didintų žemės nuomos mokestį. Taip pat planuojama įtvirtinti kriterijus dėl valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymo pagal jame esančio statinio eksploatavimo poreikius, be to, nustatyti reguliavimą, apibrėžiantį laikotarpį ar kitas sąlygas, dėl kurių valstybinės žemės nenaudojimas būtų laikomas pakankamu pagrindu nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį”, – numatomus pakeitimus vardijo premjero atstovė.

Pasak jos, tam tikri apribojimai galioja ir dabar, tačiau jie apeinami – esą čia atsakomybę prisiimti turėtų ir NŽT, palaiminusi ne vieną abejotiną žemės nuomos sutartį.

„Galiojančiuose teisės aktuose yra įtvirtintos nuostatos, turinčios užkirsti kelią nuomotis valstybinės žemės sklypus, užstatytus ,,menkaverčiais“ statiniais, bet NŽT dar turi būti stiprinama valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo ir vykdymo kontrolė“, – teigė E. Butkutė-Lazdauskienė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close