captcha

Jūsų klausimas priimtas

Istorinė Vilniaus vieta taps daugiabučių kvartalu

Sostinės Z. Sierakausko gatvės gyventojai sunerimę. 1912 m. pastatyta Anastasijos Danilovos vila ir greta esantis parkas jau greitai gali virsti modernių daugiabučių kvartalu.
15min.lt nuotr.
15min.lt nuotr.

Gyventojų teigimu, jau pradėti medžių kirtimo darbai. Nuo istorinio ąžuolo, kurį pasodino Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir diplomatas Stasys Lozoraitis, dingo memorialinė lentelė. Internete jau galimą rasti projektą, kaip pasikeis Z. Sierakausko gatvė po statybų.

Turtinga istorija

Vilniuje, Z. Sierakausko g. 25 esanti Anastasijos Danilovos vila su landšaftiniu sodu ir pavėsine – rotonda pastatyta praėjusio amžiaus pradžioje. Vilos autorius – Michailas Prozorovas – žymus architektas, suprojektavęs daugybę Vilniaus pastatų, įskaitant ir Šv. Aleksandro Nevskio cerkvę, kur įkurtas iki šiol veikiantis vienintelis Lietuvoje stačiatikių moterų vienuolynas.

1925–1940 m. vila priklausė žymiam gydytojui Vitoldui Ledeikai, baigusiam tą pačią klasę su Nepriklausomybės akto signataru Mykolu Biržiška. V. Ledeika Vilniaus centre įsikūrusiuose „Pirklių namuose“ buvo įkūręs kliniką – „Clinica Litewska“.

Vilą atėmus iš teisėto savininko, nuo 1940 m. objektas buvo valstybės nuosavybė – nesaugomas, darkomas, taip ir neįtrauktas į saugotinų paveldo objektų sąrašą.

Vėlyvuoju sovietmečiu viloje buvo įrengti vyriausybiniai svečių namai – viešbutis. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę jame gyveno ir vėliau prezidentu tapęs V. Adamkus.

Vėliau šį pastatą kaip mokymų centrą naudojo Vidaus reikalų ministerija (VRM). 2009 m. tirta, ar šiame pastate galėjo veikti Valstybės saugumo departamento ir Centrinės žvalgybos agentūros kalėjimas. Įtarimams nepasitvirtinus, pastatu VRM toliau nesinaudojo, o 2016 m. sausio mėnesį jis privatizuotas.

2016 m. sausio mėnesį jis parduotas aukcione už 2,7 mln. eurų. Savininkus keitęs istorinis pastatas nebuvo įtrauktas į saugotinų vertybių registrą, todėl Z.Sierakausko gatvės gyventojai 2016 m. vasario mėn. patys kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą.

Kultūros vertybės vagystė?

Vietos bendruomenės atstovai 15min pasakojo, kad naujieji sklypo savininkai suprasdami kilusį pavojų nusprendė užbėgti įvykiams už akių ir apsaugoti savo verslo planą.

Jis patys kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri pripažino pastatą svarbiu, tačiau jau tik vietiniu, bet ne respublikiniu lygiu. Tiktai dėl vilos įrašymo į saugotinų objektų registrą priėmusi savivaldybė tokiu būdu atrišo rankas savininkams komplekse daryti beveik ką tik nori.

Gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė pasirašė įsakymą, kuriuo keičiama ne tik žemės paskirtis iš visuomeninės paskirties teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos ir rekreacinės teritorijos (be teisės statyti pastatus), bet ir leidžiama užstatyti didžiąją dalį sklypo. Administracijos direktorės sprendimu, iš 81 a. žemės sklypo, kuriame įkurtas to paties laikotarpio landšaftinis parkas ir sodas ir pavėsinė – rotonda, leista užstatyti net 69 a. plotą.

„Čia vyksta atvira kultūros paveldo vagystė. Manau, kad Kultūros paveldo departamentas yra papirktas, nes jis mums sako, kad čia nieko nėra vertingo. Mes manom priešingai. Z. Sierakausko gatvės dešinė pusė yra išsaugojusi XX a. pradžios identitetą.

Tokių gatvių Vilniuje nėra daug – dalis J. Basanavičiaus gatvės, dar keletas. Kažkodėl Kultūros paveldo departamentas šios gatvės nesaugo. Tiksliau, saugo tik dalinai, nes dalis istorinės vilos atsiduria už nesaugomo perimetro.

Tai reiškia, kad šiame komplekse leidžiama daugiaaukštė statyba. Tai visiškai pakeistų šią vietą. Vila statyta 1912 m. Joje gyveno Lietuvai svarbūs žmonės“, – teigė vietos bendruomenės atstovas Vidmantas Ložys.

Naujųjų savininkų planai gąsdina

Pasak jo, VRM ryšių turintys žmonės žinojo, kaip privatizuoti šį nuošalų kampelį ir tikisi jį paversti daugiaaukščių kvartalu.

„Ši vila turi tokią pačią vertę kaip ir Petro Vileišio vila, tik pastaroji atstatyta, restauruota, saugoma, o šiai pasisekė mažiau. Man keista, kai istorikai ima aiškinti, kad ši vila neturi jokios istorinės vertės ir nieko bloga, kad sklypas bus užstatytas.

Sklypo savininkai projektą yra patalpinę internete, bet dabar patys neigia, kad jis būtent toks. Ten buvo labai didelis užstatymas numatytas. Pamatę, kad vietos bendruomenė priešinsis, jie dabar sakė, kad turi pagerintą projektą. Pirminiame variante buvo norima ne tik užstatyti sklypą, bet pertvarkyti pačią vilą. Mes projekto nesame matę“, – teigė pašnekovas.

Iš tiesų internete galima rasti 44 puslapių gausiai iliustruotą projektą, kurį sukūrė Vilniaus architektūros studija. Štai taip joje atrodo istorinė vila ir šalia jos esantis sodas. Tiesa, tai tik pasiūlymas, kurio naujieji sklypo savininkai nepasirinko.

„Mes matome, kaip greitai viskas vyksta ir kaip palankiai viskas tvarkosi naujųjų savininkų naudai, nors jie net nėra aiškiai nurodę, ką žada daryti. Be Kultūros paveldo departamento pagalbos mums kažką padaryti yra labai sunku. Dabar naujiems savininkams visur uždegta žalia šviesa.

Reikia suprasti, kad planuojama statyti ant šlaito, kuris dabar apaugęs medžiais ir tai yra saugoma teritorija. Ji matosi iš skirtingų Vilniaus vietų. Kaip ji atrodys, kai ten bus tiesiog grubiai iškirsti medžiai ir atsiras daugiabučiai?

Dabar turim informaciją, kad ten atsirastų 130 butų ir 200 automobilių. Nėra aišku, kaip būtų su transporto infrastruktūra, bet svarbiausia, kad būtų sugadinta dar viena graži ir istorinę vertę turinti Vilniaus gatvė. Tai tas pats, kad dešinėje Vokiečių g. pusėje pastatytume kokį stiklinį daugiaaukštį“, – apmaudo neslėpė V. Ložys.

Pastatas saugomas

Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas 15min teigė, kad gyventojai jaudinasi be reikalo. Istoriniam pastatui taikoma apsauga, o naujieji savininkai kol kas nėra pranešę apie jokius planus ten pradėti daugiabučių statybas.

„Šis pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Tai padarė Vilniaus miesto vertinimo taryba. Lygmuo vietinis, nes taryba tik tokį lygmenį ir gali pasiūlyti. Žinau, kad buvo noras šį pastatą paskelbti valstybės saugomu, tačiau susirinkusi vertinimo taryba konstatavo, kad viskas padaryta teisingai.

Savivaldybė dar galėtų šį pastatą paskelbti savivaldybės saugomu, bet nuo to esmė nesikeičia. Apsauga galiotų ta pati“, – teigė jis.

Paklaustas, kiek realu, kad istorinėje vietoje iškils stikliniai daugiabučiai, pašnekovas atsakė: „Ne tik nėra išduota jokių leidimų statybai, bet net nėra dar pateikti jokie projektiniai pasiūlymai. Žinoma, pirkdami šį sklypą verslininkai turėjo planų kažką su juo daryti ir, matyt, kažką daryti norės, bet šiuo metu nėra net projektinių pasiūlymų.“

Statyti kol kas negali

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis 15min nurodė, kad kol kas naujieji sklypo savininkai neturi teisės pradėti statybų ir daroma viskas, kad vietos gyventojų ir naujų sklypo savininkų interesai būtų suderinti:

„VĮ „Turto bankas“ pardavė valstybei priklausiusį pastatą Z. Sierakausko g. 25 ir žemės sklypą, kuriame yra šis pastatas. Jokie apribojimai dėl kultūros paveldo ar želdinių apsaugos, įsigyjant šį turtą, nebuvo nustatyti. Naujieji pastato savininkai nuosavybės teises į minėtą pastatą ir 81,2 kv. m. žemės sklypą įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

Vilniaus miesto bendrajame plane numatyta, kad šioje teritorijoje formuojamas rajono centras ar kita mišri didelio užstatymo tankio teritorija, šlaite taip pat numatyti intensyviam naudojimui skirti želdynai.

Vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymu, tenkinant sklypo Z. Sierakausko g. 25 savininkų prašymą, pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius šio žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas iš visuomeninių teritorijų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių bei rekreacinių teritorijų.

Rekreacinio naudojimo būdo žemės sklypo dalyje pastatų statyba nebus galima. Bendrasis planas šioje teritorijoje nenumatė būtinybės išsaugoti visuomeninį objektą.

Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba vilą ir jos tvorą Z. Sierakausko g. 25 įrašė į vietinį Kultūros vertybių registrą. Ekspertai nusprendė nesiūlyti Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybai įrašyti šį objektą į nacionalinį Kultūros vertybių registrą.

Atkreipiu dėmesį į tai, kad Vertinimo taryba savivaldybei yra nepavaldi, savivaldybė tik organizuoja jos darbą, ekspertai yra nepriklausomi.

Pastato savininkai kol kas neturi teisės pradėti statybų, nes nėra parengtas techninis projektas ir negautas statybą leidžiantis dokumentas. Savivaldybė yra išdavusi užduotį projektiniams pasiūlymams rengti. Parengti siūlymai bus viešinami, svarstomi Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje.

Juos jau svarsčiusi Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pritarė formuojamai urbanistinei užstatymo struktūrai. Statytojas surengė architektūrinį konkursą projektui parengti.

Visuomenės nepasitenkinimas kilo tuomet, kai viena architektūrinė bendrovė dalyvavusi konkurse, bet nelaimėjusi, savo interneto puslapyje paskelbė savo projektą ir nurodė adresą. Statytojas pasirinko kitą projektuotoją.

Derindami projektinius pasiūlymus sieksime, kad planuojamo užstatymo charakteris, mastelis, aukštingumas nedisponuotų su kontekstu, sieksime išlaikyti miesto viloms būdingus užstatymo principus, neformuoti aklino perimetrinio užstatymo. Projekto rengėjai privalės nustatyti esamų želdinių vertę, vertingus želdinius išsaugoti. Numatant kirtimus, reikalausime atsodinti ne mažesnį kiekį medžių, nei kertama. Savivaldybė sieks užtikrinti, kad būtų suderinta gyventojų teisė į kokybišką gyvenamąją aplinką ir vystytojo teisė statyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...