captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš JAV pareigūnės lūpų – kalbos apie raketas Lietuvai, kurių neturi nė viena Baltijos šalis

Respublikonų kandidato į JAV prezidento postą Donaldo Trumpo pareiškimai apie tai, kad jo valdoma šalis gintų NATO šalis, tarp jų ir Lietuvą tik su sąlyga, kad lietuviai vykdytų savo įsipareigojimus sukėlė nemenką šurmulį. Tačiau bent jau kol kas Vašingtonas demonstruoja ryžtą padėti ir stiprinti Lietuvos gynybą. Tai rodo ir neseniai Lietuvoje vykęs JAV Oro pajėgų sekretorės Deborah Lee James vizitas, kurio metu amerikiečiai pažadėjo paramą formuojant regioninę oro gynybos architektūrą, dislokuojant regione oro gynybos elementus mokymams ir regioninėms oro gynybos pratyboms.
Deborah Lee James. JAV Oro pajėgų nuotr.
Deborah Lee James. JAV Oro pajėgų nuotr.

Lietuva yra priėmusi sprendimą pradėti derybas su Norvegijos vyriausybe dėl galimo vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS įsigijimo. Šios norvegišką oro gynybos sistema naudoja amerikietiškas raketas AIM-120 AMRAAM, kurių eksportui būtinas JAV Kongreso leidimas.

Tačiau panašu, kad besibaigiančiose derybose lietuvių laukia geros žinios iš Vašingtono – Kongresas turėtų uždegti žalią šviesą raketų pardavimui. Be to, D. Lee James DELFI sakė, kad amerikiečiai pasiruošę padėti ir dar daugiau, ypač ten, kur lietuviams trūksta įgūdžių, žinių ir patirties.

„Kalbėjau su Lietuvos Krašto apsaugos ministru, viceministru, Oro pajėgų vadu apie bendrą saugumo situaciją, apie tai, kas vyksta Kaliningrade, kalbėjome ir apie NATO oro policijos misiją, galimybę dėl bendradarbiavimo priešlėktuvinės gynybos srityje bei apie infrastruktūros plėtrą Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose“, – pabrėžė D. Lee James.

– Kada NATO Oro policijos misijoje vėl dalyvaus amerikiečiai ir ar tai bus įprastas, keturių naikintuvų dislokavimas, o gal didesnis?

– Taip, aš tikiu, kad NATO oro policija tęsis ir JAV toliau prisidės. Kai ateis mūsų eilė, o tai bus kitų metų rugsėjį, mes dalyvausime. Dar anksti kalbėti, ar tai bus standartinis dislokavimas, ar ne – tai priklausys nuo situacijos iš karto prieš dislokavimą.

– Paminėjote Kaliningrado problemą. Koks jūsų nuomone gali būti JAV atsakas?

– Mes labai atidžiai stebime, situacija ten yra neraminanti – telkiamos pajėgos, sukuriamas vadinamasis A2/AD veiksnys. Tad jei būtų judėjimas ir mums reikėtų sustiprinti savo pajėgumus ore, Kaliningradas taptų grėsme ir pavojingu uždaviniu.

– Sakote, kad stebite situaciją. Ar galime kalbėti apie žvalgybinių pajėgumų stiprinimą ore bei ant žemės Lietuvos teritorijoje arba regione?

– Dabar kalbame apie bendrą gynybą. Kaip tik paminėjau antžeminę priešlėktuvinę gynybą, tęsime bendradarbiavimą mokymų srityje. Pavyzdžiui, viena sričių mūsų oro pajėgoms yra Oro atakų vadovų (angl. JTAC – kariai, kurie kvalifikuoti iškviesti ir nukreipti draugiškų pajėgų orlaivius, kurie pagal gautas koordinates rengia tikslius antskrydžius) mokymas – tai vyks ir Lietuvoje, nes lietuviai nori sustiprinti savo oro atakų vadovų pajėgumus.

– O kokia bus JAV parama dėl priešlėktuvinės gynybos?

– Lietuvos tikslas yra turėti vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos pajėgumus. Esmė yra ta sistema, kuri gali būti geriausiai integruojama į jau esamą regioninę architektūrą, radarų tinklą. Jei bus pasirinkta NASAMS, turime užtikrinti, kad tokia sistema bus integruota. JAV pasiruošusi padėti mokant lietuvius, teikiant techninę, technologinę paramą.

– Kalbant apie stebėjimą. Jūs minėjote, kad Kaliningradas yra stebimas ir tai žinome iš pastarojo metų incidentų, kai virš Baltijos jūros buvo perimti JAV žvalgybos orlaiviai RC-135. Ar neketinate šių lėktuvų labiau saugoti?

– Džiugu, kad apie tai priminėte. Nes pastaruoju metu mes kalbame ne šiaip apie lėktuvų perėmimus, kas būtų įprasta, bet apie neprofesionalų ir nesaugų elgesį. Neaišku, ar tai yra koordinuotos pastangos, ar pavienių pilotų sukeliami vienkartiniai incidentai, bet turime stengtis labiau, nes tokie incidentai neramina – jie gali baigtis susidūrimais ir taip perpildytoje oro erdvėje. Todėl turime kalbėtis su Rusija.

– Tačiau, jei Rusija nesikalba ir diplomatiniai perspėjimai neveikia, kokių gynybinių priemonių galite imtis?

– Na, visuomet pasiliekame teisę gintis. Mes investuojame daug laiko į pilotų mokymą, kad jie ne tik nereaguotų pernelyg jautriai, bet kartu ir ne pernelyg švelniai. Kai kyla tokie incidentai, mes turime savo diplomatinius kanalus ir jais perspėjama, kad tai yra nepriimtina – tai yra dalis reagavimo ne pernelyg jautriai.

Bet, žinoma, visuomet pasiliekame teisę gintis, nors apie tai spekuliuoti dar per anksti ir sprendimus priima vietoje esanti karinė vadovybė. Aš pasiruošusi palaikyti tokius sprendimus, kuriuos priima karinė vadovybė ir prezidentas.

– NATO viršūnių susitikime nuspręsta stiprinti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybą sausumoje – kiekvienoje valstybėje bus dislokuota po batalioną karių. Amerikiečių batalionas bus Lenkijoje, o koks yra šiuo metu Lietuvoje rotuojamų JAV karių likimas? Ar jie liks?

– Šiuo metu kiekvienoje Baltijos šalyje yra po rotuojamą JAV karių kuopą. Jos ir toliau bus rotuojamos, nors kartais jos išvyks iš Lietuvos, tad tam tikrų pokyčių bus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...