captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl reklamose kovojame su kiauragalviais „kelių ereliais“, bet ne šiukšlintojais?

Komunikacijos specialistai giria socialines reklamas, nukreiptas į kovą su pažeidėjais keliuose, tačiau panašių formų socialinių reklamų, raginančių žmones liautis teršti gamtą – negirdėti. Aplinkos ministerijos atstovai nesiginčija – socialinių reklamų išties trūksta.
M. Čepulio nuotr.
M. Čepulio nuotr.

Kaskart sėjamos mirtys keliuose – Lietuvos dėmė, kurios nepavyksta nusiplauti daugelį metų, todėl su tuo kovojama įvairiausiais būdais – nuo baudų didinimo, pareigūnų vykdomų prevencinių priemonių iki agresyvių reklamų.

„Klientų būna įvairių, bet mano mėgiamiausi – greiti vairuotojai. Visiems reikia kokybės, bet tokiems kiauragalviams išorė ypač svarbi. O man atrodo svarbiausia, kad viduje būtų patogu. Niekur neveržtų, niekas netrintų. Visi ruošiasi į kelionę. Ir čia jiems teks pabūti ilgai“, – tokią žinią socialinėje reklamoje perduoda karstų gamintojas.

Daugeliui televizijos žiūrovų gerai įsiminė ir reklama, kai neįgaliojo vežimėlyje sėdintis vaikinas krepšinio aikštelėje pasiūlo prisijungti greičio mėgėjus. „Aš mėgstu žaisti krepšinį. Man patinka būti su draugais. Bendrauti. Mėgstu greitį... Mėgau greitį ir kelyje.... Tad dabar visko tenka mokytis iš naujo. O tau ar patinka greitis? Tai gal prisijungsi prie mūsų“, – skelbiama reklamoje.

„Numetei miške šiukšlę – 5 metus nebus gero sekso“

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius mano, kad labai svarbu žmones ne tiek gąsdinti, kiek atverti akis, kokia galima žala gamtai, numetus šiukšlę. „Ne visi žino, kad viena nuorūka užteršia ir padaro nuodingu vieną kubinį metrą vandens. Jei žmogus žinotų tokią informaciją, galbūt susimąstytų prieš šiukšlindamas“, – LRT.lt sako A. Gaidamavičius.

Jo teigimu, itin paveikų filmuką sukūrė lenkai – jį ištransliavo televizijos kanalai. „Vienas iš nacionalinių parkų sukūrė socialinę reklamą apie Vyslos upę ir prie jos išmetamas atliekas. Reklamoje atliekos vaizduojamos kaip gyvos būtybės, kurios veisiasi. „Šis filmukas turi šiek tiek siaubo elementų, bet yra labai kūrybiškai sukurtas. Apskritai, kiek kalbu su žmonėmis, vykstančiais į Lenkiją, jie pastebi, kad ten pakelėse šiukšlių yra kur kas mažiau, palyginti su tuo, kaip buvo anksčiau“, – tikina gamtininkas.

Lietuvoje įsimintinų gamtosauginių reklamų nėra itin daug. Vieną įdomesnių akcijų buvo sugalvojęs Kauno marių regioninis parkas. Poilsiautojus prieš trejus metus jis drausmino kūrybingais plakatais „Numetei miške šiukšlę – 5 metus nebus gero sekso“; „Gamta – ne peleninė“; „Nešiukšlink! Baik liūdinti ežiukus“.

Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad reklama turi būti ne tik perduodanti informaciją, bet ir „kabinanti“. „Pasitarimuose Kauno marių regioninio parko sukurtą reklamą pateikdavau kaip pavyzdį, kaip turi atrodyti gamtosauginė reklama. Ji – su švelniu humoru, bet kieta ir teisinga“, – mano europarlamentaras.

Jis pateikia ir dar vieną gerai išviešintą pavyzdį, kai aplinkos ministerija paruošė „kainyną“ brakonieriams. Infografuose buvo nurodoma, kiek šiemet jau išrašyta administracinių teisės pažeidimų protokolų už miško žvėris bei žuvis, taip pat nurodyta, kiek įkainoti gyvūnai.

„Kai pakėlėme baudas už brakonieriavimą, parengėme plakatus ir išsiuntėme į visas mokyklas, valstybines įstaigas, kad galėtų visus informuoti. Viešosios nuomonės formavimas man atrodo labai svarbus. Greta administracinės atsakomybės, bausmės neišvengiamumo, nubaudimo sistemos turi būti ir visuomenės informavimas. To aš Lietuvoje pasigendu“, – LRT.lt sako V. Mazuronis.

Kūrybinių sprendimų iš ministerijų pasigenda ir komunikacijos agentūros „Maniac“ direktorius Karolius Žukauskas, anot kurio, galima rinktis įvairius būdus informuoti visuomenę.

„Formos gali būti įvairios. Štai Vilniaus miesto savivaldybė neseniai pristatė draugiškus ženklus be draudimų. Tai – vienas iš bandymų padaryti kažką įdomiau, nes draudimų žmonės dažnai nebepastebi. Gamtoje būna stendų su daugybe informacijos, kurios daugelis net neskaito. Vietoj to, galima būtų pateikti daugiau vizualizacijos.

Ministerijos dažniausiai turi lėšų, tačiau pasigendama įdomių kūrybinių sprendimų. Galima pasirinkti informuoti šokiruojančiu būdu – kaip kad pateikiama stenduose, kovojant su karu keliuosi. Dažniausiai tiesiog trūksta kūrybos ir fantazijos“, – įsitikinęs K. Žukauskas.

L. Jonauskas: sutinku, kad socialinių reklamų trūksta

Kad socialinių reklamų reikia daugiau, sutinka ir aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

„Keliaudami, poilsiaudami žmonės atkreipia dėmesį į informaciją, kuri pateikta nenuobodžiai, patraukliai, kuri įsimena. Dabar yra dirbama ties tuo, daugiausiai – saugomose teritorijose.

Nacionaliniuose parkuose pateikiama informacija, ko negalima daryti, kaip tai kenkia gamtai, koks gali būti poveikis. Sutinku, kad socialinės reklamos turėtų būti daugiau ir ji prisidėtų prie prevencinio darbo, kuris yra bene svarbiausias, saugant gamtą. Jei prevencija bus efektyvi ir žmonės nemes atliekų ten, kur nereikia, nežalos gamtos, išsispręs daug dalykų. Inspektoriams tuomet nereikės lakstyti paskui kiekvieną šiukšlintoją ir brakonierių, išrašinėti milžiniškų baudų“, – sako L. Jonauskas.


L. Jonauskas, BNS nuotr.

Kaip LRT.lt kalbėjo viceministras, aplinkos ministerija turi sumanymų, ir iš europinių lėšų yra numatyta viešinimo kampanija, kuri būtų nukreipta į prevencinį darbą, informacijos pateikimą. Kūrybinių idėjų paieška esą prasidės dar šiemet.

„Ypač didelis akcentas yra į miškus, prie vandens telkinių ir pajūrį. Pastarajame viena pagrindinių problemų – nuorūkų kišimas į smėlį. Dažnas poilsiautojas galvoja, kad galbūt iš nuorūkos išaugs koks nors medis su cigaretėmis, bet taip toli gražu neįvyks. Kitas atvykęs poilsiautojas guls ilsėtis ant to paties smėlio, vaikai iš jo stato smėlio pilis, žaidžia.

Nuorūkose yra susikaupusios nuodingosios medžiagos – toksinai, kancerogenai, mutagenai – blogiausios medžios, kokios tik gali būti. Cigarečių filtrai nėra biologiškai skaidūs, jie neyra. Turime su tuo kovoti ir tinkamai bei kūrybiškai pateikti informaciją, kad žmonės atkreiptų dėmesį“, – teigia L. Jonauskas.

Šiukšlnimas nuorūkomis aktualus ir didmiesčiuose, kai parūkę vairuotojai šveičia nuorūką per langą. Aplinkos viceministras tikina esantis vienas didžiausių kovotojų su nuorūkų mėtymu per langą.

„Iniciavome ir žalos metodikos pakeitimą, kuri sako, kad būtų skaičiuojama ne tik bauda, bet ir žala gamtai, nesvarbu, ar tai būtų vienkartinis kavos puodelis, ar nuorūka. Bauda gali siekti 57 eurus, o žala gamtai – 145 eurus. Tai tokiam vairuotojui, kuris mėto nuorūkas, gresia bauda net iki 200 Eur. Manau, kad baudos turėtų didėti dar labiau – bauda už cigaretės išmetimą per langą galėtų siekti net 150 Eur, o jei dar pridėsime tuos 145 Eur, tai daugiau nuorūkų niekas nemėtytų“, – tęsia L. Jonauskas.

Pasak viceministro, baudų padidinimas atpratino piktnaudžiauti brakonierius: „Ėmėmės ir kitų priemonių. Manau, jos pasiteisintų su kaupu, jei teršėjams taikytume ne tik baudas, bet ir didelę kontrolę bei informuotume.“

Mano, kad problemą išspręstų šiukšliadėžės

Gamtos fotografas Marius Čepulis sako, kad bet kokia reklama yra gera, jei kažkiek priverčia žmones susimąstyti, tačiau ar ji duos naudos – sunku pasakyti.

„Yra žmonių, kuriems reklamuok nereklamavęs – šiukšlins toliau. Neseniai nufotografavau šiukšlyną – suverstas statybines medžiagas vidury miško. Yra supratingų žmonių, kuriems net nereikia reklamos, o nesupratingi nepastebi ir reklamų. Ką rodo akcija „Darom“? Kasmet šiukšlių nemažėja, išnešama tiek pat“, – LRT.lt komentavo gamtos fotografas.

M. Čepulio pasiteiravus, kodėl, jo nuomone, žmonės šiukšlių atsikrato gamtoje, jis teigė: „Manau, taip susiklostė nuo senų senovės: kas ne mano kiemas – ne mano žinios.“ Gamtos fotografas įsitikinęs, kad viską galėtų išspręsti šiukšliadėžės. „Stendų gali būti kiek tik nori, bet jei nėra pastatytų šiukšliadėžių, žmonės šiukšlina. Aš galiu susirinkti šiukšles ir nuvežti keliasdešimt kilometrų, bet jei jos smirda, nevešiu. Kai kurie regioniniai parkai yra susitvarkę, pastatyti konteineriai, ir ten situacija pagerėjusi. Prieš kokius šešerius metus Minijos pakraštys buvo šiukšlynas, padarytas žvejų. Bet ten buvo pastatyti konteineriai, ir problema išsisprendė. Konteineriai būtų daug geriau nei bet kokia reklama“, – neabejoja M. Čepulis.


BNS nuotr.

Savo ruožtu aplinkos viceministras teigia, kad tam tikrose teritorijose yra išbandytas skandinaviškas modelis, kuris sako, kad nėra šiukšliadėžių – nėra ir šiukšlių. „Kai kuriose Skandinavijos saugomose teritorijose apskritai nėra šiukšliadėžių. Kai nėra šiukšliadėžės, žmonės nebemeta ir šiukšlių. Į gamtą atvykę poilsiautojai, grybautojai ar turistai su savimi atsineša ir maisto. Vėliau maisto atliekos paliekamos gamtoje. Bet juk pakuotė sudaro tik kelis procentus bendro nešulio, ir ją tikrai nesudėtinga įsidėti atgal į kuprinę, parsinešti namo ir išmesti į šiukšliadėžę“, – pasakoja L. Jonauskas.

Pasak viceministro, kai atskirose teritorijose būdavo pastatyti konteineriai, ne tik atvykėliai, bet ir pravažiuojantys žmonės į juos išmesdavo šiukšles, todėl konteineriai greitai prisipildydavo, ir jų reikėdavo daugiau. „Kai netelpa į du konteinerius, reikia trečio. Atliekų tvarkytojai nespėja vežti atliekų, o konteinerių reikia vis daugiau. Tai problema išspręsta taip, kad informuojame žmones, jog tikrai nesunku išsivežti šiukšles“, – LRT.lt kalbėjo L. Jonauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...