captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Misija Sibiras‘16“ dalyviai sugrįžo iš Igarkos

Praleidę dvi savaites už poliarinio rato esančioje Igarkoje, „Misija Sibiras‘16“ dalyviai sugrįžo į Lietuvą. Nepaisant ankstyvo traukinio atvykimo laiko, juos pasitiko būrys draugų, artimųjų ir tų, kurie neabejingi Lietuvos istorijos išsaugojimui bei projekto „Misija Sibiras“ veiklai.
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pirmadienio rytą į Vilniaus geležinkelio stotį grįžę šių metų ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai pasitikti tremtinių dainomis.

Ankstų pirmadienio rytą traukiniu iš Rusijos parvažiavusius jaunuolius, kurie nuo liepos vidurio Sibire tvarkė tremtinių kapus, stotyje pasitikino dešimtys žmonių. Tarp pasitinkančių – ir buvę tremtiniai, kurie tremties takais keliavusius ekspedicijos dalyvius sutiko dainuodami.

Stotyje grįžtančių laukė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, parlamentaras Audronius Ažubalis. Vėliau pirmadienį misijos dalyvius priims prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Tai, ką daro „Misija Sibiras“, turi ilgaamžę, simbolinę prasmę. Šios ekspedicijos savyje sukaupia didelį patriotizmo užtaisą, jos prisideda prie mūsų identiteto išsaugojimo. Dabar svarbu perduoti šį stiprybės ir pasididžiavimo Lietuva jausmą kaip galima plačiau“, – po ekspedicijos dalyvių apsilankymo prezidentūroje išplatintame prezidentės spaudos tarnybos pranešime cituojama D. Grybauskaitė.

Prezidentė „Misijos Sibiras“ dalyviams prieš išvykstant buvo perdavusi penkis laiškus, adresuotus Krasnojarsko krašte, Igarkoje, gyvenantiems tremtiniams ir jų palikuonims. Misijos dalyviai šalies vadovei parvežė atsakymą, kurį parašė Viktorija Braškytė. Jos laiške rašoma, kad tėčio ir močiutės, kurie buvo ištremti iš Lietuvos į Igarką, nebėra tarp gyvųjų, bet visą Lietuvai skirtą meilę jie perdavė savo įpėdiniams.

Liepos viduryje į Igarką už Šiaurinio poliarinio rato išvykę jaunuoliai ten tvarkė lietuvių tremtinių kapus.

Anksčiau ekspedicijų metu paprastai keliaudavę po įvairius Rusijos miestus ir tvarkę daug kapinių, šiemet „Misijos Sibiras“ dalyviai savaitę praleido vienose kapinėse Igarkoje, kur, vietinių teigimu, palaidota mažiausiai 500 lietuvių.

„Lietuviškos kapinės, vietiniai jas taip ir vadina“, – Vilniaus geležinkelio stotyje BNS sakė ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas.

Jis pasakojo, kad hektaro ploto Igarkos kapinės yra didžiausios kapinės Sibire.

Per savaitę „Misijos Sibiras“ dalyviai sutvarkė tą kapavietę, atstatė nuvirtusius ir pastatė devynis naujus kryžius.

„Kas įdomiausia, kad mes medieną turėjome organizuotis iš Krasnojarsko, kuris buvo už 1,7 tūkst. kilometrų nuo Igarkos. Tremtiniai savo laiku Igarkoje dirbo vienoje iš didžiausių lentpjūvių, tačiau dabar ten nieko nelikę, viskas bankrutavę“, – sakė A. Fokas.

„Ši ekspedicija buvo ypatinga savo sąlygomis. Vykome į tolimąją Šiaurę – amžinojo įšalo žemę“, – pridūrė jis.

25-erių ekspedicijos dalyvis Vaidotas Steponavičius teigė, kad jam kelionė atrodė kaip greitas veiksmo filmas.

„Teko ir paskubėti, ir naktimis padirbti, ir priimti staigius, greitus sprendimus, bendrauti su vietos valdžia, kuri buvo ne visuomet draugiška“, – kalbėjo V. Steponavičius.

Ekspedicija buvo sėsli

Šių metų ekspedicija buvo sėsli. Dalyviai pasiekę Igarką joje ir praleido daugiausia savo laiko. To priežastis – kapinių, kurias tvarkė ekspedicijos dalyviai bendras plotas, siekiantis net 1,13 ha. Tai vienos didžiausių lietuvių kapaviečių buvusios SSRS teritorijoje. Tremties metais į Igarką buvo ištremta tūkstančiai lietuvių, todėl joms sutvarkyti prireikė nemažai laiko. Tvarkymo darbus iššūkiu pavertė kintantis klimatas. Tremties metais Igarkos žemės buvo sukaustytos amžinojo įšalo, o dabar, klimatui šylant, įšalas traukiasi, tad vietovė kartu su kapinėmis pelkėja. Būtent todėl dalyviams ir teko daug laiko darbuotis pelkėse.

Igarkos kapinėse „Misija Sibiras“ komanda tvarkė aplinką bei rūpinosi kryžiais. Pirmąją dieną atvykus į kapines jos buvo sunkiai įžengiamos.

Prireikė net kelių dienų, kol pavyko erdvę atlaisvinti: teko pjauti krūmynus, išvilkti išvirtusius bei apgenėti išsikerojusius medžius. Sutvarkius aplinką, laukė dar atsakingesnė užduotis – darbas su kryžiais. Komanda ne vien tiesino ir tvirtino senuosius kryžius, bet pastatė ir 9 naujus lietuviškai puoštus, kurie į Igarką 1750 km buvo plukdyti iš Krasnojarsko.

Nauji kryžiai pagrindinėse Igarkos lietuvių kapinių erdvėse „Misija Sibiras“ komandos dėka iškilo per mažiau nei 48 valandas. Šis skaičius atrodo įspūdingai, turint omenyje, kad dalyviai pastatė kryžius, kurių bendras svoris siekė 810 kg.

Po visų šių darbų „Misija Sibiras‘16“ komanda sugrįžo į Lietuvą, tačiau projektas dar tik prasideda. Ekspedicija yra tik viena iš projekto dalių. Nors nuo šiandien dalyvių lauks šiek tiek poilsio, tačiau nuo rudens prasidės intensyvūs susitikimai su moksleiviais, tremtiniais, bendruomenėmis ir visais, kuriems įdomi „Misija Sibiras“ projekto veikla.

Nuo 2006 m. savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 11 000 jaunų žmonių, suorganizuota 15 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurti dokumentiniai filmai.

Daugiau apie „Misiją Sibiras“ – iš dalyvių lūpų laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...