captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kratų daug, rezultatų nėra

Per tris paskutinius mėnesius trijų Seimo narių darbo vietas krėtė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT): prie liberalo Eligijaus Masiulio ir „darbiečio“ Vytauto Gapšio prisidėjo „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Petras Gražulis. Sulig kiekvienu tyrimu Lietuvos politinė sistema ir institucijos bei verslas vis labiau ima atrodyti prasmegusios korupcijos ir piktnaudžiavimų liūne, o tai, žinoma, nieko gero apie mūsų valstybę nesako. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Bėda ta, kad šiose istorijose trūksta aiškumo ir operatyvumo. Teisėsauga jas tiria pernelyg ilgai. Žiniasklaidoje pasirodo tik informacijos trupiniai, nutekinama tai viena, tai kita detalė, o viso paveikslo nesimato, ir kažin, ar greitai bus matyti.

Kaip sakė vienas LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ pašnekovas, šitai politinei košei apibūdinti puikiai tinka Ernesto Hemingway knygos pavadinimas – „Kam skambina varpai“. O jų skambesys priklauso tik nuo prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos.

Praėjusį ketvirtadienį kratos atliktos ne tik Seimo nario P. Gražulio kabinete ir Seimo viešbutyje, kur jis įsikūręs. STT lankėsi ir šaldytus produktus gaminančioje Kauno įmonėje „Judex“, su kuria kaip tik ir siejamas P. Gražulis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo. Prokurorai įtaria, kad bendrovės vadovai, norėdami išvengti nuobaudų dėl pakavimo, higienos pažeidimų, siekė papirkti atsakingus asmenis. Krėstas ir valstybinės maisto, ir veterinarijos tarnybos vadovo kabinetas. Jonui Miliui pareikšti įtarimai. Jis sako, kol kas atsistatydinti neketina, nes baiminasi, kad tai bus jo kaltės įrodymas, tačiau jei to pareikalaus premjeras, jis nesipriešins. O pareigūnų pateikta medžiaga, pasak J. Miliaus, jam kelią juoką.

„Ne vien ant manęs, ant visos įstaigos mūsų krinta toks šešėlis. Aišku, yra labai apmaudu. Bet, manau, kad tai yra gyvenimas, ir teisėsauga tikiu ir išsiaiškins, kad mes atlikom tik savo darbą“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

J. Milius. BNS nuotr.

Generalinės prokuratūros atstovai tradiciškai buvo nekalbūs.

„Apgailestauju, bet apie planuojamus veiksmus tikrai negaliu komentuoti, tačiau galiu pasakyti, kad šiuo metu Seimo narys neturi, na, jei taip būtų galima pasakyti, jokio statuso byloje, nes jo tiesiog nėra Lietuvoje“, – sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Apie STT atliktas kratas „tvarkietis“ P. Gražulis turi savo nuomonę, esą tai – politinis užsakymas.

„Tipinė provokacija. Pažiūrėkite, kaip slepia ir dangsto liberalus prezidentė. <...> Ar nemato žmonės, ar nemato Lietuva? Kada baigsis ta diktatūra, pasakykit. Ar nori, kad visi kalbėtų taip, kaip prezidentė kalba ir visi girdėtų tai, ką prezidentė girdi? Taip nebus. Tegul sodina“, – pareiškė P. Gražulis.

Vienai iš trijų valdančiosios koalicijos partijų „Tvarkai ir teisingumui“ tai –tik dar viena neteisėtos veiklos istorija. Visai partijai pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo, dėl garsiosios istorijos „Pirk dramblį“ posto neteko tuometis vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas, deleguotas šios partijos. Vėliau įkliuvo šios partijos pirmininkas Rolandas Paksas. Dėl jo prokurorai kreipėsi į EP su prašymu naikinti teisinę neliečiamybę, nes įtariama, kad R. Paksas galėjo susitarti dėl 15 tūkst. eurų kyšio su „Lietuvos ryto“ leidėju Gedvydu Vainausku.

Dar spalvingesnė – antroji valdančioji – Darbo partija. Jos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas po 10 metų tyrimų ir teismų nuteistas vadinamojoje „juodosios buhalterijos“ byloje kartu su Vytautu Gapšiu. Pastarasis šiuo metu turi rimtų problemų dėl prokurorų tyrimo stambioje korupcijos byloje. Prokurorai įtaria parlamentarą ėmus kyšį iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, o generalinis prokuroras Seimo yra paprašęs naikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę. Šią savaitę V. Gapšys pranešė, kad traukiasi iš Seimo, bet lieka Darbo partijos pirmuoju vicepirmininku ir rinkimų štabo vadovu. 

V. Gapšys. BNS nuotr.

Neaplenkė korupcijos skandalai ir didžiausios valdančiosios partijos – socialdemokratų. Šios partijos nariui Utenos merui Alvydui Katinui pareikšti įtarimai kyšininkavus. Taigi, valdančiųjų „vaizdelis iš tiesų nekoks“. Bet nevalia pamiršti, kad šis Seimas ypatingas tuo, jog nešvarūs, neskaidrūs pinigai paskandino ir labai didelių ambicijų turėjusią opozicijos partiją – Liberalų sąjūdį.

Buvusiam Liberalų sąjūdžio vadovui Eligijui Masiuliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Prokurorai įtaria, jog politikas taip pat iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai paėmė 106 tūkst. eurų kyšį. O iš viso E. Masiulio namuose prokurorai aptiko 250 tūkst. eurų, kurių kilmė bent kol kas neaiški. 

Politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos nuomone, Lietuvos teisėsaugos problema yra ta, kad nesugebama tokių bylų ištirti greitai.

„Jeigu šitos trys bylos truks tiek pat ilgai, kiek Darbo partijos byla, tai žmonės į savo galvas susidės tą, kas jiems atrodo. Gali sakyti, kad tai baisi korupcija, gali sakyti, kad pusė velnio, gali sakyti, kad teismas nenustatė. Tai šiuo atveju mūsų teisėsaugos bėda ta, kad nesugebama labai greitai tokių bylų nagrinėti, nors man atrodo, kad Eligijaus Masiulio byla jau turėjo būti teisme. <...> Man kartais atrodo, kad kai kam ta košė yra labai naudinga. Kad žmonės mąstytų, kad jie visi tokie“, – teigė R. Valatka.

Pasak apžvalgininko, visuomenės supratimas apie skaidrumą priklauso ne tik nuo pradinio momento, kai atliekama krata, bet ir kai procesas užbaigiamas konkrečiu rezultatu – išteisinant arba nuteisiant. 

R. Valatka. BNS nuotr.

„Visas garas nueina procesui. Tai yra, kad procesas tęstųsi, kad būtų įdomu, kad prokurorai ir STT atrodytų gerai. O ką mes iš tikrųjų gavom? Gal iš tiesų reikėjo nenuleidinėti, nenutekinėti, o surašyti kaltinamąjį aktą, nunešti į teismą ir jis galbūt jau būtų išnagrinėjęs. Ir mes turėtumėm procesą, kuriuo galėtumėm girtis. O dabar turime procesą, kuriame visi esame įklimpę“, – sakė R. Valatka.

Kitas klausimas – kaip reaguoja Lietuvos partneriai, užsienio investuotojai, kai šalyje nesibaigia bylos dėl korupcijos? Ekonomistas Paulius Kunčinas įsitikinęs, kad užsienio investuotojai įdėmiai stebi bet kokius pokyčius šalyje, ypač jei jie susiję su skandalais ir korupcija. Tačiau baimintis, kad užsienio verslą galėtų tai atbaidyti, nereikia. P. Kunčino manymu, kaip tik verslininkai mato, kad esant problemoms – jei būtų bandymų prašyti kyšio – teisėsauga juos gins.

„Blogiausia kas galėtų įvykti ne vien investuotojams ir šiaip visuomenei –jeigu visuomenė prarastų pasitikėjimą teisėsaugos organais. Tai būtų iš tikrųjų labai didelis praradimas, nes dabar vienas Lietuvos stipriausiųjų rodiklių, kad valstybė, kuri pakankamai jauna, kurioje neseniai tik susiformavo šitos institucijos, yra iš investutojų pusės didelis pasitikėjimas, kad pas mus veikia įstatymai, teismai“, – tvirtino ekonomistas.

Spalį šalyje vyks Seimo rinkimai, tačiau retas apžvalgininkas po šių skandalų turbūt drįstų prognozuoti jų baigtį. R. Valatka sako, kad į šį klausimą galima atsakyti tik vienu atveju. 

„Kiek dar kratų ir kokių partijų būstinėse bus iki spalio 9-osios? Tol, kol mes šito nežinom, vėl galime tik spėlioti. Bet, man atrodo, kuo daugiau bus tokių kratų, tuo mažesnė įtaka bus daroma rinkėjų pasirinkimui, nes galiausiai žmonės nuspręs, kad koks skirtumas – už kuriuos balsavau, už tuos ir balsuosiu, arba nebalsuosiu iš viso. Tai viskas priklauso nuo dviejų institucijų – prokurorų ir STT agentų“, – teigė apžvalgininkas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...