captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas: kai kurie universitetai bankrutuoja morališkai

Renkantis universitetą dažnam abiturientui tenka išgirsti visokių replikų, pavyzdžiui, toks universitetas ruošia tik ūkininkus, ten mokytis labai sunku arba čia įstoja visi, kurie turi pinigų. Komunikacijos specialistai sako, kad universitetų įvaizdis yra jų darbo atspindys.
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Savo įžvalgomis apie universitetų įvaizdį sutiko pasidalinti viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas ir komunikacijos agentūros „Bosanova“ direktorius Kristinas Taukačikas.

Įvaizdis formuojasi dešimtmečiais

Paprašytas trumpai apibūdinti didžiuosius Lietuvos universitetus, A. Katauskas įvardijo jų įvaizdžio skirtumus.

„Vilniaus universitetas (VU) bendrame šalies universitetų kontekste išsiskiria savo istorija, kuri kuria aplink universitetą tam tikrą aurą. Šis universitetas kitoks, jo komunikacija taip pat kitokia, universitetas niekada nelygino savęs su kitais, niekada nesivėlė į „muštynes“ tarp universitetų. Ši aukštojo mokslo įstaiga yra suformavusi lyderiaujančios rinkoje, prestižinės bei seniausias tradicijas turinčios aukštosios mokyklos įvaizdį“, – komentavo jis.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) jam kelia tiksliųjų inžinerijos mokslų asociacijas ir pirmiausia siejasi su statybos bei architektūros studijomis. „Kauno technologijos universitetas (KTU) – konkuruoja su VGTU – nors pavadinime turi žodį „technikos“, man asocijuojasi su pakankamai stipriomis verslo, administravimo krypčių studijomis, dėl savo komunikacijos, darbo su verslu, šis universitetas atrodo kaip modernus, šiuolaikiškas“, – kalbėjo A. Katauskas.

Lietuvos edukologijos universitetas, neseniai atsisakęs Vilniaus pedagoginio universiteto vardo, pašnekovui pirmiausia kelia minčių apie mokytojų rengimą. „Mokytojo profesija šiuo metu nėra viena populiariausių. Pakankamai nedaug studentų kasmet renkasi studijuoti pedagogiką, komunikacijos prasme universitetas mažiau išsiskiriantis, kalbama apie būtinybę jį jungti su kitais“, – sakė A. Katauskas.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) jam pirmiausiai siejasi su teisininkais. „Tačiau šiai aukštajai mokyklai dažnai tenka atremti kylančias diskusijas dėl studijų kokybės bei pernelyg žemai nuleistos patekimo į universitetą kartelės. Dažnai girdžiu, kad ten studijuoti yra pakankamai nesunku. Taip pat išties mažai teko matyti viešos komunikacijos, skirtos universiteto įvaizdžio formavimui“, – vardijo jis.

Komunikacijos specialistas sako, kad kai kurie universitetai savo įvaizdį įtvirtina pavadinimu. „Pavyzdžiui, buvusioji Lietuvos žemės ūkio akademija net pervadinta garbingu Aleksandro Stulginskio universiteto vardu asocijuojasi su ta pačia „žemke“. Tai yra lyg „štampas“ – tokiam įvaizdžiui lemta išlikti dar pakankamai ilgai“, – mano A. Katauskas. Visgi pašnekovas sako, kad bene visiems šalies universitetams galioja pastaba dėl pernelyg silpnai išnaudojamų komunikacijos galimybių, nepakankamų pastangų formuoti įvaizdį.

„Pastaruoju metu vertinant subjektyviai pavyko pastebėti, kad VU, VGTU, KTU ir ISM komunikacijai skyrė didesnį dėmesį. Kitų šalies aukštųjų mokyklų komunikacija atsilieka“, – apibendrino A. Katauskas.

Stereotipai – naudingi?

Jei universitetai apibūdinami stereotipais, nebūtinai tai yra savaime blogai, mano komunikacijos specialistai. „Viskas priklauso nuo to, ar stereotipo atsiradimas yra apgalvotos veiklos, istoriškai susiformavęs rezultatas ir atspindi būtent tai, kas organizacijai yra reikalinga, ar stereotipas – tik nuo senų laikų prikibusi etiketė, kurios dabar bandoma atsikratyti“, – paaiškina A. Katauskas.

Jis pateikia pavyzdį: VU įvaizdis šiam universitetui yra palankus, nes skatina abiturientus rinktis šią mokymo įstaigą. „Tuo metu kiti universitetai ar naujai pertvarkytos mokslo įstaigos dažnai paveldi įvaizdį, stereotipą iš anksčiau egzistavusiojo. Dažnai universitetai tuo nebūna itin patenkinti, tačiau pabėgti nuo įsišaknijusių stereotipų yra sunku“, – mano A. Katauskas.

Jis pastebi, kad vienodas stereotipas visai aukštajai mokyklai vieniems jos fakultetams gali būti naudingas, kitiems – ne tiek. „Jei universitetų pavadinimuose esantis žodis „technikos“ kužda apie specializaciją tiksliųjų mokslų srityje, kaip dėl šios pozicijos jaučiais socialinių arba humanitarinių to paties universiteto fakultetai? Tokiems universitetams kaip VGTU ar KTU šie stereotipai yra tarsi narvai, rėmai ir reikalauja papildomų pastangų bei laiko, kad kitos universitetų veiklos kryptys atrodytų organiškos, tinkančios universitetui“, – teigia komunikacijos specialistas.

Pakeisti susiformavusį įvaizdį nėra paprasta, nes jį lemia ne tik istorija, studentų atsiliepimai, universiteto vykdoma komunikacija, bet ir tėvų nuomonė apie universitetą.

„Universitetai komunikuoja ne nuo nulio – nuomonę apie juos, tikriausiai, turi tiek pat Lietuvos žmonių, kiek ir apie krepšinį. Tikslinės auditorijos jau yra persisunkę informacijos, asmeninės patirties apie universitetus“, – apibendrina jis. Kaip galima pagerinti susiformavusį įvaizdį?

A. Katauskas siūlo suformuoti ilgalaikius komunikacijos tikslus ir tinkamai skaidyti žinutes tikslinėms auditorijoms. „Komunikacija mėgsta tęstinumą. Dabar dažnai aiškiai matomas komunikacijos sukoncentravimas laike – prasidėjus būsimų studentų „medžioklei“. Kitu metu komunikacijos intensyvumas krenta, centriniai komunikacijos kanalai išnaudojami per mažai“, – mano pašnekovas.

Dėl kai kurių studijų universitetai bankrutuoja morališkai

Komunikacijos agentūros „Bosanova“ direktorius Kristinas Taukačikas mano, kad pirmiausia mitai susiformuoja apie tam tikrus mokslus ir profesijas, o po to ir apie universitetus.

„Visi mes esame girdėję mitų apie universitetus, pavyzdžiui, mokytojo profesija nėra prestižinė, tad buvęs Vilniaus pedagoginis universitetas, dabartinis Lietuvos edukologijos universitetas, buvo įvairiai pravardžiuojamas. Atrodytų, kad ten neperspektyvu mokytis, nors kai kurios specialybės ten yra paruošiamos tikrai aukšto lygio“, – sako jis. Pašnekovas teigia, kad kitas mitas, esą mokytis tiksliųjų dalykų yra sunku ir nuobodu. „Bet technologinės krypties universitetai turi įvairių laboratorijų, bendrų iniciatyvų su verslu, nuo lazerių iki įvairių technologijų kūrimo, o, pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas turi net jūrinį laivą“, – vardija K. Taukačikas.

Visgi komunikacijos ekspertas sutinka, kad kai kurios aukštosios mokyklos įgijo nekokį įvaizdį. „Mitai formuojasi dėl to, kad Lietuvoje yra labai daug universitetų ir studentų, tad kai kurios studijos iš tiesų yra silpnos, jas baigęs žmogus yra nevertinamas kaip turintis aukštąjį išsilavinimą arba iš jo net yra šaipomasi. Kad ir kaip tai būtų skaudu, tai aktualu beveik visiems universitetams“, – mano K. Taukačikas.

Komunikacijos specialistas įsitikinęs, kad labiausiai mitus padeda sklaidyti universiteto atstovų dalyvavimas renginiuose, projektuose, darbas su įmonėmis bei veiklos viešinimas. Be to, sveikintina ir universitetų jungimosi praktika, nes tokiu būdu galima atsisakyti neperspektyvių krypčių ir plėtoti pasiteisinusias.

„Žinoma, jei apklausti smulkesnius universitetus, ar jie nori su kuo nors jungtis, abejoju, kad bus daug norinčių, nes pirmiausiai to nenori jų vadovai, kaip ir kiekvieno ministerijos skyriaus vadovai nori likti to skyriaus vadovais, bet žvelgiant globaliau universitetai turi jungtis ir tai atsitiks. Įmonės gali bankrutuoti finansiškai, o universitetai – morališkai“, – apibendrina K. Taukačikas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...