captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis: atvykęs iš Kauno į Vilnių patyriau kultūrinį šoką

Švietimo ir mokslo ministras, Darbo partijos atstovas Dainius Pavalkis antradienį ryte viešėjo opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijose Seime posėdyje. Čia ministrui teko aiškintis dėl savo sprendimo atidėti lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimą kitakalbiams Lietuvos abiturientams. Jis teigė, kad susidūręs su šiomis problemomis patyrė kultūrinį šoką.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Švietimo ir mokslo ministras, Darbo partijos atstovas Dainius Pavalkis antradienį ryte viešėjo opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijose Seime posėdyje. Čia ministrui teko aiškintis dėl savo sprendimo atidėti lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimą kitakalbiams Lietuvos abiturientams. Jis teigė, kad susidūręs su šiomis problemomis patyrė kultūrinį šoką.

Konservatoriai Valentinas Stundys ir Irena Degutienė teiravosi ministro, ar šis pasirašė įsakymą dėl lietuvių kalbos egzamino suvienodinimo atidėjimo ir papildomų nuolaidų laikant jį kitataučiams įvedimo šiemet dėl to, kad to reikalavo valdančiosios koalicijos partnerė Leietuvos lenkų rinkimų akcija, ar dėl savo asmeninių įsitikinimų.

Ministras pripažino, kad sprendimas buvo politinis.

„Tai buvo politinis sprendimas. Darydamas šį politinį sprendimą aš negalvoju, kad jis pažeidžia Lietuvos ar lietuvių kalbos prioritetus. Yra iš abiejų pusių svarbių momentų. Manau, kad Lietuvos švietimas turi rimtesnių problemų nei lenkų lietuvių kalbos egzaminas“, – pareiškė jis.

Pasak jo, metams atidedant konservatorių numatytą egzamino suvienodinimą, buvo pasirinktas kompromisinis variantas, nenuskriaudžiant nei lietuvių kalbos, nei lenkų moksleivių interesų.

„Pasirašant įsakymą nuėjome į kompromisą nekvestionuodami strateginių tikslų. O tikslas išlieka tas pats: vienodas lietuvių kalbos egzaminas. Į įstatymo keitimo reikalus dėl to mes nesiveliame“, – aiškino jis.

Savo ruožtu TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad strateginis tikslas šiuo įsakymu buvo pažeistas.

„Šis įsakymas turi nejuridines pasekmes“, – pažymėjo jis. A.Kubilius priminė D. Pavalkiui, kad konservatorių Vyriausybei buvo pavykę susitarti su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku susitarti dėl darbo grupių švietimo problemoms spręsti sukūrimo, o šios nusprendusios, kad lenkų vaikai Lietuvoje yra mokomi tinkamai.

„Buvo nustatyta, kad mūsų švietimo sistema lenkams yra visiškai tinkama, dėl suvienodinimo nėra klausimo, dėl vertinimo pereinamuoju laikotarpiu buvo tik klausimas. Dabar jūs keisdami sistemą, pripažinote, kad problemų yra. Jūs vienu brūkštelėjimu mūsų dviejų metų darbą nubraukėte“, – pyktelėjo A. Kubilius.

Jis pridūrė, kad atidėjimas ministrui nebus naudingas ir politiškai. „Kitais metais matysite vėl dideles demonstracijas. Tai, kad metams atidėjote, nereiškia, kad bus lengviau. Bus tik sunkiau, nes jūsų įsakymu pasakyta, kad su švietimu yra problema“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.

Ministras D. Pavalkis į šią repliką sureagavo emocingai.

„Ta politika, kurią vykdėte, nebuvo visiškai teisinga, nes jei taip būtų, nebūtų tos problemos, kurią man tenka spręsti šiandien“, – pareiškė jis.

„Tai Jūsų politika yra neteisinga, nes Lenkija pamatė, kad esame silpni, o tai matome iš R.Sikorskio (Lenkijos užsienio reikalų ministro – red. past.) pareiškimų. Taškas“, – atrėžė ministrui A. Kubilius.

Konservatorius J.Razma ministro teiravosi, ar jis dėl kitų LLRA reikalavimų, pavyzdžiui, lietuviškų mokyklų Vilniaus krašte perdavimo savivaldybėms, taip pat bus linkęs daryti nuolaidų.

„Neplanuojame ir planuose šito nėra. Kol nesuderinsime bendrų tikslų su Lenkijos puse apie Punską, Seinus, tai mes išlaikysime tas mokyklas“, – sakė jis.

Kol ramiai gyvenau Kaune, neįsivaizdavau, kad yra tokia problematika. Man buvo kultūrinis šokas, – sakė ministras.

I. Degutienė teiravosi, ar ministras per tris mėnesius rado laiko nuvykti į lietuviškas mokyklas Vilniaus krašte, ir asmeniškai susipažinti su jų patiriamomis problemomis. Ministras teigė kol kas tam neradęs laiko.

„Kol ramiai gyvenau Kaune, neįsivaizdavau, kad yra tokia problematika. Man buvo kultūrinis šokas“, – pripažino ministras.

Anot jo, vizitas į lietuvių ir lenkų mokyklas Vilniaus krašte yra planuojamas, bet kol kas jam neatsirado laiko.

„Aš dar ir į ministerijos kaimynystėje esanti Vilniaus universitetą nebuvau nuvykęs“, – apgailestavo jis.

D. Pavalkis teigė, kad Vilniaus universiteto pareiškimai apie planus patiems vertinti stojančiųjų lietuvių kalbos žinias, yra tik Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano Antano Smetonos politikavimas.

Pasak D. Pavalkio toks planas yra realiai neįgyvendinamas nes dėl to reikėtų keisti visą stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, o tai daryti šiemet jau yra per vėlu.

Konservatoriai tikino, kad D. Pavalkis turėtų atsargiai priiminėti politinius, koalicijos nulemtus sprendimus, nes už juos atsakingas vis tiek būsiąs tik pats ministras.

„Linkėtume tą stuburą susitvarkyti. Mes galime padėti“, – palydėdami iš frakcijos posėdžio ministrui linkėjo konservatoriai.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...