captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mažėjant stojančiųjų siūlo optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą

Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), po pirmojo etapo valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesta studijuoti 3 proc. mažiau studentų nei pernai, o į valstybės nefinansuojamas vietas – net 14 proc. mažiau. Didėja atotrūkis tarp didžiųjų ir regioninių mokyklų. Kuo gresia šios tendencijos?
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Stojimo tendencijos nesikeičia – laimi Vilniaus universitetas

Anot LAMA BPO, pagrindinio priėmimo etape informacinėje sistemoje prašymus studijuoti pateikė 29 766 stojantieji (pernai jų buvo 33 198). Iš pateikusiųjų prašymus, 17 239 jaunuoliai vidurinį išsilavinimą įgijo šiemet. Daugiausia pakvietimų studijuoti išsiuntė VU (2426), KTU (1296), VGTU (1296), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) (457) bei LSMU (412).

Tuo tarpu kai kurie universitetai merdi. Pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universitetas šiemet į valstybės finansuojamas vietas surinko vos 191 studentą, į mokamas – 286, Klaipėdos universitetas – atitinkamai 160 ir 435, Aleksandro Stulginskio universitetas – 182 ir 363. Privatūs universitetai bendrojo priėmimo metu pasirodė visai silpnai – LCC tarptautinis universitetas priėmė vos 7 studentus, K. Simonavičiaus – 4, Europos humanitarinis universitetas – 19. Labiau į mokamas studijas orientuotas Mykolo Romerio universitetas patyrė bene drastiškiausią pokytį, lyginant su praėjusiais metais. Šiemet į valstybės finansuojamas vietas jame priimta 115 studentų, į valstybės nefinansuojamas – 683, tuo tarpu pernai už mokslą mokėjo 1200 studentų.


Tarp kolegijų, daugiausia kvietimų išsiųsta studijuoti Kauno technikos kolegijos automobilių techninio eksploatavimo (186), Vilniaus kolegijos Bendrosios praktikos slaugos (180), programų sistemų (171), tarptautinio verslo (171). Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Transporto logistikos (153) programose. Didžiausias skaičius asmenų studijuoti pakviesta pagal šias programas: Kauno technologijos universiteto Programų sistemų (403), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos (308), Vilniaus universitete – teisės (246) ir ekonomikos (214), Lietuvos sporto universitete – Treniravimo sistemų (197).

Šiemet daugelyje specialybių konkursinis balas kritęs

Pasak LAMA BPO asociacijos prezidento Prano Žiliuko, skaičiai ir tendencijos, kurias rodo pirmasis bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas, iš esmės jau nesikeis. Kiti etapai – labiau kompensaciniai, nes dalis abiturientų dabar nepasirašys sutarčių, todėl kituose etapuose tiesiog bus bandoma užimti atsilaisvinusias vietas. Tendencija, kad daugiausiai studentų surenka didžiųjų miestų universitetai, taip pat nesikeičia ir jų atotrūkis nuo regionų tik didėja. Nauja tai, kad šiek tiek sumažėjo kontrastas tarp technologinių ir socialinių mokslų. Mat pastaruoju metu daug dėmesio skiriama informavimui, kokių specialistų trūksta labiausiai, kokios specialybės yra perspektyvios.


BNS nuotr.


„Abiturientų mažėja ir dėl demografijos, ir dėl emigracijos. Kita vertus, pagal statistiką nematau tendencijos, kad stotų daugiau moksleivių į užsienį nei pernai, t. y. kad jų mažiau užsiregistravo bendrojo priėmimo sistemoje. Tačiau šiemet griežtesni reikalavimai stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, todėl mažiau abiturientų juos atitiko. Mat norint pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą reikėjo laikyti ir matematikos egzaminą. Kita vertus, susitvarkyta su šia užduotimi visai neblogai.

Šiemet buvo 10 proc., arba beveik 5 tūkst., mažiau stojančiųjų nei pernai, tačiau tenkinusiųjų reikalavimus buvo mažiau tik 3,5 tūkst., o pakviesta dėl šiek tiek mažesnės konkurencijos vos 2 tūkst. mažiau. Tai susiję su apskritai nukritusiu stojamuoju balu greičiausiai dėl matematikos egzamino. Pernai 20 proc. įstojusiųjų į mediciną jo nelaikė“, – teigė pašnekovas.


Kas nutiko M. Romerio universitetui?

Mažo stojančiųjų skaičiaus į kai kuriuos privačius universitetus ir kolegijas P. Žiliukas nevadina tragišku, kadangi šios mokyklos, pasak jo, didžiąją dalį studentų susirenka tiesiogiai, o ne per bendrą priėmimą. Be to, įstaigos yra nedidelės – turi vos po kelis šimtus studentų ir todėl gali išsilaikyti.

Kas nutiko M. Romerio universitetui? Mažo stojančiųjų skaičiaus į kai kuriuos privačius universitetus ir kolegijas P. Žiliukas nevadina tragišku, kadangi šios mokyklos, pasak jo, didžiąją dalį studentų susirenka tiesiogiai, o ne per bendrą priėmimą. Be to, įstaigos yra nedidelės – turi vos po kelis šimtus studentų ir todėl gali išsilaikyti.

Paklaustas, kodėl net per pusę mažiau studentų šiemet stojo į Mykolo Romerio universiteto valstybės nefinansuojamas vietas, pašnekovas tikino, kad tai susiję su paties universiteto politika. Universitetas priėmė sau drastišką sprendimą: anksčiau netaikęs minimalaus balo, šiemet, kaip ir kitos aukštosios mokyklos, nusistatė 2 balų ribą. Taigi jie patys atsisakė didelio būrio stojančiųjų. Tuo tarpu Lietuvos edukologijos universiteto statistika dar negalutinė. Universitetas dar turi 120 tikslinio finansavimo vietų, į kurias priėmimas dar neįvyko. „Taip pat nuo kitų metų daugiau reguliavimo teisių bus suteikta valstybei – Mokslo ir švietimo ministerija turės teisę nustatyti minimalų stojimo balą, minimalų studentų skaičių studijų programoje. Žiūrėsime, kaip protingai valstybė pasinaudos šiais svertais. Žinoma, pokyčiai turi būti susiję ir su pokyčiais bendrojo lavinimo mokyklose, nes būtent iš jų ateina būsimieji studentai.

Šiemet mes jau deklaravome 82 nerentabilias programas, į kurias nebus vykdomas priėmimas, bet šalies mastu tai nieko nereiškia, nes visos šios programos kitų mokyklų programų dublerės. Žinoma, norint, kad mažiau išlaidų tektų valdymui, perteklinei infrastruktūrai, reikia galvoti apie aukštųjų mokyklų tinklą. Kai kuriais atvejais geriau kad jos specializuotųsi, būtų mažesnės, bet nesidubliuotų, kitais atvejais – kad jungtųsi ir viena įstaiga ruoštų daugiau specialistų vietoj dviejų, bet turinčių mažai studentų. Lėšos būtų panaudotos daug racionaliau, bet tai jau politikų duona. Jie turėtų daryti išvadas iš esamos situacijos, kai per daug audringai pridygo tiek universitetų, tiek kolegijų. Gal šie metai, šie skaičiai bus rimtas katalizatorius peržiūrėti mokyklų infrastruktūrą“, – svarstė pašnekovas.
P. Žiliuko manymu, būtina stambinti ne tik aukštojo mokslo įstaigas, bet ir studijų programas – dabar jos susmulkintos iki specializacijų lygmens. Programos turėtų būti platesnės, o jų viduje jau būtų galimos specializacijos, kurių platumas priklausytų nuo specialistų poreikio. Juk mums nereikia milijono pilotų, o visai kiti skaičiai, kai kalbame apie IT specialistus.



BNS nuotr.

Ekspertų nuomonė: palikti 2–4 universitetus

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės skyriaus Studijų politikos analizės skyriaus metodininkė Julija Umbrasaitė taip pat teigė, kad bendrojo priėmimo metu kova dėl krepšelių vyksta tarp valstybinių aukštųjų mokyklų, o nevalstybinės dalyvauja tiek, kiek jos nori gauti studijų stipendijas, nes jos neturi teisės valstybės biudžeto lėšų gauti kitaip. Bene daugiausiai tokių stipendijų pritraukia ISM universitetas, kurį renkasi abiturientai su geresniais studijų balais (tiesa, bendroje statistikoje tai sudaro nepilną procentą), kitoms pritraukti valstybės lėšas sekasi sunkiai, bet jos, kaip minėjo ir P. Žiliukas, studentus susirenka tiesiogiai.
„Sumažėjęs studentų skaičius valstybės nefinansuojamose vietose – didelė grėsmė universitetams, kuriuose jos sudaro didesnę dalį. Bene labiausiai dėl to nukentėjo Mykolo Romerio universitetas, kuris pernai turėjo mažiausią stojimo balą ir kai kuriose kryptyse labai dideles žirkles tarp stojančiųjų į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas vietas balų. Kita vertus, jie patys priėmė studentų skaičių ribojantį sprendimą“, – svarstė pašnekovė. Pasak J. Umbrasaitės, apie universitetų tinklo reorganizavimą ekspertai diskutuoja jau seniai, nes tendencijos aiškiai rodo, kad stojančiųjų mažėja ir mažės, todėl kai kuriems universitetams natūraliai bus sunku išsilaikyti. Pavyzdžiui, mažėjant mokytojo specialybės populiarumui, vis mažiau abiturientų stoja į Lietuvos edukologijos universitetą, todėl svarstoma, ką su juo daryti: jį reorganizuoti ar atiduoti teisę ruošti mokytojus kitai aukštajai mokyklai.

„Tinklas turėtų būti optimizuojamas, tačiau pagal kokius kriterijus tai daryti, dar diskutuojama. Taip pat įvairuoja ekspertų nuomonės, kiek konkrečiai aukštojo mokslo įstaigų turėtų likti. Kalbama ir apie tris–keturis universitetus, ar po universitetą Vilniuje ir Kaune. Kol kas nėra bendro sutarimo. Kiek konkrečiai liks aukštųjų mokyklų ir kurios, dar nėra aišku“, – tikino pašnekovė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...