captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: mokslo ir studijų srityse Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos

Lietuvoje studijuoja tik jauni, vos mokyklas baigę jaunuoliai – nėra tradicijos mokytis visą gyvenimą. Studijuodami daugiau nei pusė jaunuolių dirba, ir dėl to kenčia jų mokslo rezultatai. Lietuvos ekspertai lygindami mūsų šalį su Latvija ir Estija konstatuoja: nors Lietuvoje doktorantų dukart daugiau nei kitose Baltijos šalyse, tarptautiniai pasiekimai ir bendradarbiavimas menki. Aukštųjų mokyklų ir studentų organizacijų atstovai tikina, kad daugelį studijų problemų lemia valstybės ekonominė padėtis ir trumparegiškas požiūris į ateitį.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pristatydami naujausius mokslo ir studijų būklės duomenis, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertai išskiria kelias tendencijas – Lietuva išsiskiria ne tik pagal studijuojančiųjų amžių, bet ir didžiausia studentų iki 29 metų dalimi, tuo metu Estijoje gerokai daugiau vyresnių studentų

„Lietuviai nėra linkę mokytis visą gyvenimą. Iš esmės jie supranta aukštąjį mokslą kaip labai svarbų jų karjerai, jie įstoja po mokyklos baigimo ir vėliau negrįžta, tai tą rodo mokymosi visą gyvenimą rodiklis, pavyzdžiui, studentų, kuriems virš 30 m. Estijoje yra du kartus daugiau, nei Lietuvoje“, – teigia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertas Tadas Juknevičius.

„Yra perviršis aukštojo mokslo laipsnį turinčių žmonių. Kai tu darbiniesi, kad ir valstybės tarnybą ar kitur, ir prašo dažniausiai universitetinio, net ne koleginio aukštojo, čia lygiai tas pats su valstybės tarnyba, iš kolegijos tu, deja, į A lygio kategoriją negali pretenduoti, tai tik skatina žmones rinktis ne kolegijas, o universitetus“, – aiškina Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

„Jei dalis visuomenės ateitų ne diplomo, o žinių, situacija pasikeistų, o šiandien aukštojo mokslo sistema orientuota į kiekybinius, ne į kokybinius rodiklius“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.

Lietuvoje du trečdaliai 30–34 metų gyventojų turi aukštojo mokslo diplomą ir pagal tai pirmaujame Europoje, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje tik per 40 proc. gyventojų turi universitetinį išsilavinimą. Kita tendencija – dar studijuodami dirba daugiau nei pusė kolegijų bakalaurų ir beveik du trečdaliai universiteto, o ėmęsi magistro studijų dirba 75 proc. studentų. Tai lemia studentų pasiekimus – dirbančiųjų jie prastesni.

Beje, nors Lietuvoje doktorantų beveik tris kartus daugiau nei Latvijoje ar Estijoje, jų pasiekimai tarptautinėje arenoje menki.

„Turime tikrai daugiau tyrėjų, bet pagal publikacijas, tenkančias vienam tyrėjui, pagal tarptautiškumą, įvairius rodiklius atsiliekame nuo Estijos, ir latviai tikrai didelį progresą daro, matome tikrai spartesnį augimą nei Lietuvoje“, – sako Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertas T. Juknevičius.

„Mums yra gerai, kaip yra, rašome į savo žurnalus, doktorantų stažuočių turime mažai, kad juos išleistumėme, dar mažiau pasikviečiame pas save, nes negalime mokėti pakankamų algų ir tai sudaro tokį vakuumą, kur mes žaidžiame savo sultyse ir sakome, kad mūsų ES projektų laimėjimų procentas vienas prasčiausių, inovacijų švieslentėje – vieni blogiausių, o kaip kitaip bus, jei mes patys sau gražūs, ir tiek“, – situaciją nušviečia Studentų sąjungos prezidentas P. Baltokas.

Toks, Lietuvos studijų žinovų teigimu, uždarumas lemia, kad vis dar negalime pasiūlyti patrauklių programų užsienio kalba, o tyrėjams – gerų darbo sąlygų. Tai lemia, kad esame Europos Sąjungos statistinės lentelės apačioje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...