captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologė: problema dėl politinės reklamos užkoduota pačiame įstatyme, perlenkus su reguliavimu

Iškilusi problema, kuomet žiniasklaidos tekstus apie politikus bandoma prilyginti politinei reklamai, yra užkoduota pačiame įstatyme, perlenkus su reguliavimu, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasak A. Ramonaitės, dėl įstatyme įtvirtinto politinės reklamos apibrėžimo bet kurį viešojoje erdvėje apie savo politines simpatijas ar pasirinkimus pasisakantį žmogų būtų galima apkaltinti politine reklama, kai kitose Vakarų valstybėse komentatoriams, viešiesiems asmenims, žiniasklaidos atstovams tai – įprasta praktika.

„Ši problema iškilo, nes taip mūsų įstatymuose suformuluota, labai lengva bet kokį žurnalistą ar žmogų, viešai pasisakantį už tam tikrą partiją, apkaltinti politine reklama, kai kitose šalyse įprastas toks dalykas, kad žymūs žmonės pasisako už tam tikrą kandidatą, partiją, paremia savo autoritetu, pridėdami balsų. Pas mus tai būtų neįmanoma, nes iš karto būtų vertinama kaip politinė reklama“, – BNS sakė politologė.

Įstatymas numato, kad politinė reklama  – politiko ar partijos vardu ar interesais „bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume, taip pat – jei tos informacijos skleidimu propaguojamas politikas, partija, jų idėjos, tikslai ar programa.

A. Ramonaitės vertinimu, tokia nuostata – perdėta, o politinės reklamos esminis aspektas yra finansinis, už ją turi būti sumokėta ar kitaip atsiskaityta.

„Mano supratimu, tai truputį perlenktas bandymas sureguliuoti. Kadangi padidintas įtarumas, kad yra daug visokių nešvarių dalykų, todėl buvo bandoma padaryti griežtas nuostatas ir šiek tiek perlenkta, nes politinė reklama turėtų būti pačios partijos nupirkta, o jei paslėpta reklama, tai nupirkta neoficialiai. Bet jei žmogus ar žurnalistas pats išreiškia savo nuomonę, ir tai nei nupirkta, nei kitaip partijos paveikta – kokia čia gali būti politinė reklama?“ – sakė politologė.

Politologės teigimu, toks reguliavimas Lietuvoje kilo iš visuomenės nepasitikėjimo ir tuo pačiu neskaidrumo, kai paslėpta politinė reklama kaip reiškinys išties egzistuoja: „Tai nepasitikinčios visuomenės problema – jei nebūtų daug nešvarių dalykų ir tikrų paslėptų reklamų, tas reglamentavimas nebūtų toks griežtas ir tai susireguliuotų savaime, o kai yra nepasitikėjimas, tas reguliavimas perlenktas“.

Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį nagrinėjo klausimą, ar naujienų portaluose lrt.lt ir delfi.lt paskelbtas žurnalistų publikacijas apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei jos lyderį Ramūną Karbauskį pripažinti politine reklama, kaip siūlė komisijos darbo grupė. Už darbo grupės išvadą balsavo šeši komisijos nariai, du buvo prieš, o penki susilaikė, tad vieno balso persvara darbo grupės siūlymas nepatvirtintas.

Darbo grupės išvadą pristačiusi VRK narė Elena Masnevaitė tvirtino, kad aptarti straipsniai buvo paskelbti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS), o ypač jos pirmininko R.Karbauskio interesais, jais buvo „propaguojama ši sąjunga, o ypač pirmininkas R. Karbauskis, jų idėjos ir tikslai, taip pat kartu netiesiogiai sudarant neigiamą įspūdį apie kitas politines jėgas – Darbo partiją ir partiją „Tvarka ir teisingumas“, taip, be kita ko, siekiant paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant 2016 metų Seimo rinkimuose“, todėl yra laikytini politine reklama.

Naujienų portalo delfi.lt vyriausiosios redaktorės pavaduotoja politikai Loreta Laučiuvienė posėdyje argumentavo, kad iš LŽVS jokio atlygio už tekstus negauta, jie parengti redakcijos iniciatyva, reaguojant į aktualijas, kai neparlamentinė „valstiečių“ sąjunga iškopė į reitingų aukštumas ir tapo viena tų politinių jėgų, kurios galės formuoti Vyriausybę po 2016 metų rinkimų. Maža to, pasak L. Laučiuvienės, straipsniai buvo kritiški, juose netrūko ironijos, jais parodyta R. Karbauskio pozicijų kaita svarbiais valstybės klausimais, išsiskyrusios pačių partijos atstovų nuomonės.

„Mes su išvada nesutinkame, šie interviu buvo parengti mūsų iniciatyva, už juos tikrai nepaimta jokio atlygio, jokio finansinio santykio su LŽVS mes neturėjome, mes juos traktuojame kaip politinius straipsnius, kuriais siekiama ne propaguoti, o pristatyti politinę partiją, kuri netikėtai iškilo į reitingų aukštumas, ir norėta pateikti rinkėjui jos įvairias kontroversijas“, – sakė L. Laučiuvienė.

E. Masnevaitė savo ruožtu tvirtino, kad polinės reklamos požymiai yra išskirtinis dėmesys R. Karbauskiui, nurodyti kandidatai į premjero ir kitus postus sėkmės rinkimuose atveju, taip pat kitų partijų sumenkinimas, įvardijus, su kuriomis koalicija būtų neįmanoma. Komisijos narė taip pat tvirtino, jog pastebėta tendencija, kad delfi.lt LVŽS skiria didelį dėmesį, nors paprašyta procentiškai įvardinti, kiek ir kurioms partijoms teko publikacijų, sakė, jog grupė to neskaičiavo, o ir neturėjo daryti.

Vertinant publikacijas išsiskyrė ir komisijos narių nuomonės, vieniems jos pasirodė palankios R. Karbauskiui, kitiems – priešingai. Klausiama, ar perskaičius straipsnius jai kilo noras balsuoti už „valstiečius“, E. Masnevaitė atsakė, kad jei būtų „statistinis vidutinis rinkėjas, (straipsniai) galėtų padaryti įtaką“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close