captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas: naujiems būstams taikoma 2 metų kokybės garantija

Jeigu įsigijote naują būstą ir po kiek laiko pastebėjote statybininkų darbo trūkumus, nedelsdami kreipkitės į nekilnojamąjį turtą pardavusią bendrovę ir teismą, – kiekviena uždelsta diena gali užkirsti kelią prisiteisti galimai patirtą žalą.
 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Jeigu įsigijote naują būstą ir po kiek laiko pastebėjote statybininkų darbo trūkumus, nedelsdami kreipkitės į nekilnojamąjį turtą pardavusią bendrovę ir teismą, – kiekviena uždelsta diena gali užkirsti kelią prisiteisti galimai patirtą žalą.

Tai paaiškėjo Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus sostinėje gyvenančių sutuoktinių vienai statybos bendrovei iškeltą bylą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškinį būstą pardavusiai bendrovei pareiškę sutuoktiniai ne tik bylą pralaimėjo, bet ir buvo priversti sumokėti daugiau kaip 6 tūkst. litų atsakovui už advokato atstovavimą teisme.

Vilniečių ieškinį išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad svarstant klausimą dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti taikomas Civiliniame kodekse (CK) nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

Pasak teismo, šis terminas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų.

„Pažymėtina, kad parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui dėl daikto trūkumų pašalinimo nesąlygojama CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai“, – įstatymų subtilybes aiškino teisėjų kolegija.

Teismo teigimu, pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, pirkėjas turi teisę su reikalavimu dėl parduoto daikto trūkumų kreiptis į teismą.

Būstą iš statybų bendrovės 2005-ųjų pabaigoje įsigiję sutuoktiniai teismui nurodė, kad 2009-ųjų pradžioje pradėjo aiškėti buto statybinių darbų trūkumai: miegamojo ir svetainės kambarių išorinėje sienoje prie lango atsirado įtrūkimai, žiemos metu peršaldavo siena.

Tų pačių metų birželį sutuoktiniai kreipėsi į bendrovę su pretenzija dėl būsto statybinių darbų atlikimo kokybės, tačiau beveik po mėnesio gavo statybų bendrovės atsakymą, jog darbams atlikti samdyti subrangovai jau bankrutavo, o dėl kitų trūkumų kalti butą įsigijusių sutuoktinių samdyti statybininkai, kurie atliko vidinės apdailos darbus.

Nesutikdami su tokia verslininkų pozicija sutuoktiniai užsakė ekspertizę buto defektams nustatyti, kurią atlikus paaiškėjo statybininkų padaryti trūkumai – išorinėje sienoje užfiksuoti 27 mm gylio ir 1,2-1,5 mm pločio plyšiai (ekspertai darė prielaidą, kad sienos nebuvo išlygintos tinku ir sienų nelygumai viršijo „Knauf” statybos taisyklėse numatytus reikalavimus), be to, svetainėje gipskartonio metalinis karkasas įrengtas neprisilaikant gipskartonio montavimo technologijos reikalavimų.

Taip pat nustatyta, kad balkono durų varčia neatsidaro 90 laipsniu kampu, o atitvarų paviršiaus ir patalpos temperatūros skirtumas yra neleistinas pagal Lietuvos higienos normas.

Naują pretenziją bendrovei pateikę vilniečiai prašė atlyginti išlaidas buto trūkumams pašalinti (daugiau kaip 12 tūkst. Lt), tačiau verslininkai jų reikalavimus įvykdyti atsisakė.

Teismas taip pat atsisakė tenkinti sutuoktinių reikalavimą – jie praleido CK nustatytą sutrumpintą šešių mėnesiu ieškinio senaties terminą. Pasak teismo, ieškovai ieškinį turėjo pareikšti liepos mėnesį, kai gavo pirmąjį bendrovės atsisakymą atlyginti galimai patirtą žalą.

Teismas taip pat pabrėžė, kad dėl ekspertizės atlikimo sutuoktiniai kreipėsi tik lapkričio mėnesį – beveik po keturių mėnesių nuo atsisakymo atlyginti nuostolius gavimo.

„Ši aplinkybė leidžia kritiškai vertinti ieškovų argumentą dėl jų atidumo ir rūpestingumo siekiant ginti pažeidžiamas teises ir leidžia daryti išvadą, jog jie buvo aplaidžiai nerūpestingi“, – pabrėžė teismas.

Be to, į bylos aplinkybes įsigilinę teisėjai sutiko su atsakovų argumentu, kad atitvarų įvertinimo ekspertizės akto išvados yra paremtos tik prielaidomis, todėl negali būti vertinamos kaip teisingos.

Pasak teismo, įvertinant tai, kad butas ieškovams buvo parduotas su daline apdaila, o pilną buto apdailą atliko ieškovų pasitelkti asmenys, labai tikėtina, jog buto trūkumai atsirado būtent dėl pilnos apdailos darbus atlikusių asmenų kaltės, todėl ekspertizės akte privalėjo būti įvertinta šių asmenų atsakomybė.

Su ieškiniu nesutikusi bendrovė teismui taip pat nurodė, kad naujiems būstams yra taikoma 2 metų kokybės garantija.

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...