Pabradėje jau baigta lyginti teritorija, kurioje laikinai bus įkurdinti neteisėtai sieną kirtę migrantai, vadinamajame palapinių miestelyje galės gyventi apie 350 asmenų, LRT RADIJUI ketvirtadienį sakė Užsieniečių registracijos centro Pabradėje viršininkas Aleksandras Kislovas.
Pabradės užsieniečių registracijos centre atsilaisvinančių vietų užpildyti neužtrunka, todėl be palapinių miestelio apsieiti nepavyks, sakė jis.
„Realiai situacija nuolat keičiasi, nes vakar dešimt Turkijos piliečių perkėlėme apgyvendinimui Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, todėl šiek tiek laisvų vietų atsirado, lyginant su vakarykšte diena. Bet turėkime omenyje, kad vakar vėlgi atvyko šeši Irako piliečiai ir pateikė prieglobsčio prašymus. Vietų skaičius yra nuolat praktiškai užimtas „į priekį“, – teigė A. Kislovas.
Nuo kovo pradžios pasikeitus užsieniečių teisinės padėties reglamentacijai, atsirado galimybė apgyvendinti prieglobsčio prašytojus Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, čia galima priimti per 250 asmenų, tačiau padidėję srautai privertė ieškoti naujų sprendimų.
„Turėtume būti pasiruošę, nes palapinių miestelio įrengimas ir apskritai infrastruktūros įrengimas, pasiruošimas žmonių apgyvendinimui užtrunka, tai geriau padaryti namų darbus anksčiau. Ir kaip minėjau apie srautus, manyčiau, poreikis tikrai yra“, – sakė A. Kislovas.
Pasak jo, trečiadienį čia jau buvo baigta lyginti aikštelė, vykdomi kiti darbai. Užsieniečių registracijos centro viršininkas LRT RADIJUI teigė, jog čia bus užtikrinamos orios sąlygos migrantams, jie bus paskirstomi pagal prioritetines grupes.
„Be abejo, apgyvendinimas pastate tikrai nėra tolygus apgyvendinimui palapinių miestelyje, bet noriu paminėti tai, kad būtų atsižvelgiama į atvykstančių užsieniečių pažeidžiamumą – ar tai yra viengungiai, ar šeimos su vaikais, ar vienišos mamos. Atsižvelgiant į tai būtų prioritetizuojamas jų apgyvendinimas, mes manytume, kad palapinių miestelyje būtų apgyvendinami viengungiai. Teikiamų paslaugų kokybė – informavimo, maitinimo, užimtumo, higienos – tai tikrai nepaveiktų. Pavyzdžiui, higienos normose yra numatytas tam tikras kvadratūros skaičius vienam žmogui, visa tai bus išlaikyta. Palapinės tikrai nėra tokios kaip mes įsivaizduojame, kad tai turistinės žygio palapinės. Tai pakankamai modernios palapinės su ventiliacija, kondicionavimu, šildymo sistema. Manyčiau, kad šiai dienai tai yra pats optimaliausias ir operatyviausias sprendimas, kokį galėtume sugalvoti ir įgyvendinti“, – sakė pašnekovas.
Preliminariai palapinių miestelyje galėtų gyventi 350 asmenų. A. Kislovo teigimu, jų biografijų užnugaris yra labai įvairus.
„Istorijos yra labai įvairios ir individualios, atvyksta įvairių tautybių žmonės. Vieni turi problemų, susijusių su religija, kiti galbūt labiau ekonominių. Pavyzdžiui, yra viena irakiečių istorija, kadangi jų daugiau, norėčiau paminėti. Moteris negalėjo ištekėti už vyro, kadangi ji jau buvo pažadėta kitam ir todėl su būsimu sutuoktiniu jiems teko bėgti iš šalies, nes kitaip jiems būtų įvykdytas kitos šeimos kraujo kerštas“, – laidoje sakė jis.
Didesnė dalis migrantų Lietuvą visgi anksčiau ar vėliau palieka, sakė Užsieniečių registracijos centro vadovas.
„Dauguma deklaruoja, kad jiems nesvarbu, kokia tai Europos Sąjungos šalis, svarbu jaustis saugiai, bet praktika visgi rodo, kad nemaža dalis jų pasišalina. Kalbant apie irakiečius, iki vakar dienos 10 iš jų, atvykusių per paskutinį mėnesį, pasišalino“, – kalbėjo A. Kislovas.
