captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vladimirą Romanovą prie sienos remia privatūs kreditoriai

Nors buvęs Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas švaistėsi pažadais atsiskaityti su visais indėlininkais ir, reikalui esant, rasti papildomų lėšų banko veiklai tęsti, jo paties turtas areštuotas privačių kreditorių reikalavimu.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nors buvęs Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas švaistėsi pažadais atsiskaityti su visais indėlininkais ir, reikalui esant, rasti papildomų lėšų banko veiklai tęsti, jo paties turtas areštuotas privačių kreditorių reikalavimu.

15min.lt duomenimis, Lietuvos bankui suvaržius Ūkio banko galimybes teikti paskolas susijusioms įmonėms, savo turtui gelbėti V.Romanovas buvo priverstas skolintis asmeniškai iš Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių. Ūkio bankui faktiškai bankrutavus asmeniniai verslininko kreditoriai nusitaikė į likusį V. Romanovo turtą. Tuo tarpu Lietuvos institucijos kol kas turtinių pretenzijų eksbankininkui nereiškia.

Iki šiol nėra tiksliai suskaičiuota, kiek Lietuvai kainuos Ūkio banko veiklos sustabdymas. Valstybinei įmonei Indėlių ir investicijų draudimas suteikta galimybė iš biudžeto skolintis iki 800 mln. litų. Politikai ramina, kad ši suma vėliau bus grąžinta per šalyje veikiančių bankų įmokas į draudimo fondą, tačiau užmiršta paminėti, kad tos įmokos taip pat surenkamos iš bankų klientų, kitaip tariant, daugumos mokesčių mokėtojų kišenių.

Persekioja kreditoriai

Galima pasiguosti, kad, skirtingai nuo „Snoro“ bankroto, Ūkio banko atveju valstybė lopė keturis kartus mažesnę finansinę skylę. Yra ir daugiau skirtumų. Pagrindiniai „Snoro“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas vos paskelbus apie galimą banko veiklos sustabdymą spruko iš Lietuvos. Generalinė prokuratūra išdavė net tris vienas kitą patikslinančius tarptautinius arešto orderius.

Tuo tarpu buvusiam Ūkio banko savininkui valstybė kol kas priekaištų neturi. Tai 15min.lt patvirtino advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus. „Šiuo metu ikiteisminiame procese apribojimų V. Romanovo turtui nėra, tačiau kiti privatūs kreditoriai pareiškė ieškinius ir ten prievolių užtikrinimo priemonės yra taikomos“, – sakė advokatas.

Paklaustas, kodėl „Snoro“ vadovams pareikšti kriminaliniai kaltinimai, o pagrindinis Ūkio banko akcininkas tokio teisėsaugos institucijų dėmesio išvengė, abiejų bankų uždarymo procesuose tiesiogiai dalyvavęs teisininkas paaiškino: „Vagystė bus tada, kai buvo tikslas pavogti. Jeigu buvo tikslas investuoti, pavyzdžiui, paskolinant ofšorinei bendrovei, kad ji nupirktų „Žalgirio“ stadioną sostinės centre, jį vystytų ir po dešimties metų parduotų trigubai didesne kaina, tai nėra vagystė. „Snoro“ atveju įtarimų, kad vyko nusikalstama veikla, buvo kur kas daugiau, nei šiuo.“

Laukia administratoriaus

Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio nuomone, kol kas V. Romanovui turtiniai reikalavimai valstybės vardu nėra pateiki, nes iki šiol nėra paskirtas jau padalinto Ūkio banko bankroto administratorius: „Neabejoju, kad būsimasis Ūkio banko bankroto administratorius tikrai reikš ieškinius pačiam V. Romanovui. Tačiau visiems bus labai sunku atnarplioti sudėtingą įmonių voratinklį ir įrodyti, kad jis pats kažką turi.“

Pats V. Romanovas nevengė pasipuikuoti savo turtu. Prieš sustabdant Ūkio banko veiklą verslininkas gyrėsi investicijomis Rusijoje, Baltarusijoje, Škotijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje. Brangus komercinių patalpų pastatas prestižinėje Maskvos vietoje, didelė molžemio gamykla Biračo mieste, stambus nekilnojamojo turto projektas Minske, futbolo klubas Edinburge.

Ekspertai sutaria – kreditoriams pasiekti V. Romanovo turtą užsienyje bus itin sudėtinga, o būtent ten šiuo metu nukreipti jų žvilgsniai. „Jeigu Ūkio bankas buvo suteikęs paskolų asmenims, kurie finansavo šiuos projektus, tai kreditoriai gali bandyti tokį turtą pasiekti, tačiau jo išieškojimas užsienio jurisdikcijoje bus labai sudėtingas. Kitas klausimas, ar yra tikrai kokybiško turto, kuris nebūtų įkeistas ir būtų kažko vertas“, – teigė V.Plunksnis.

Prastos investicijos

Praradęs Ūkio banką V. Romanovas skundėsi, jog areštuotos visos jo lėšos, o pragyvenimui tenka skolintis iš draugų. Tiesa, iki šiol buvusio Ūkio banko savininko draugai buvo dosnesni. Jie ne skolindavo, o tiesiog dovanodavo šimtus milijonų litų. 2012 m. sausio ketvirtą dieną 22 asmenys V. Romanovui padovanojo 220 mln. litų. Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo tyrimą, tačiau jis nebaigtas iki šiol. Inspekcijos atstovai nurodė, jog iki šių metų gegužės 1 d. V.Romanovas turi sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Vien nuo šių dovanų verslininkas valstybės biudžetą turėtų papildyti 26,4 mln. litų. Žinant V. Romanovui reiškiamus ieškinius, valstybei gali tekti konkuruoti su privačiais kreditoriais dėl buvusio bankininko turto. Tačiau ar bus kur nukreipti valstybės finansines pretenzijas?

Daugelis minėtų Ūkio banko investicijų užsienyje ir Lietuvoje nepasiteisino. Vystant Vilniaus „Žalgirio“ stadiono projektą nebuvo gauti reikiami leidimai iš teritorijų planavimo tarnybų. Bankui priklausę Vilniaus Sporto rūmai buvo pripažinti kultūros paveldo objektu. Kaimyninėje Baltarusijoje kilo nesutarimai su vadžia, dėl kurių sustojo nekilnojamojo turto projektas Minske. Biračo molždemio gamyklos vertę ženkliai sumažino kilusi pasaulinė krizė. Šiuo metu įmonė skęsta skolose, o Bosnijos ir Hercogovinos valdžia rimtai svarsto ją nacionalizuoti. Iki šiol V.Romanovui priklausantis futbolo klubas Edinburgo „Hearts“ atsidūrė ant bankroto ribos ir finansinės pagalbos turėjo kreiptis į savo sirgalius.

Pasak I. Norkaus, tam, kad valstybė galėtų nukreipti savo ieškinius į V. Romanovo turtą užsienyje, pirmiausia reikės įrodyti jo nuosavybės faktą. O tai nėra taip paprasta. „Galimybė susigrąžinti trūkstamas lėšas nėra didelė. Reikia prisiminti, kad akcininkai praranda viską, ką turėjo Ūkio banke. Jie gauna turto dalį tik po to, kai atsiskaitoma su kreditoriais. Jei Ūkio bankas buvo vienintelė Vladimiro Romanovo nuosavybė, susigrąžinti nebus ką. Minima, kad yra kitų projektų užsienyje, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso V. Romanovui. Šį turtą jis išsaugo, kol paskirtas banko administratorius nesugrąžins jo į banką. Tiesa, kol kas nuosavybės faktų įrodymų nėra“, – teigė advokatas.

Turtas Lietuvoje

Pats V. Romanovas pabrėžia, kad nėra bankininkas ir banko valdyme nedalyvavo. Tačiau jam priklausė didžioji Ūkio banko ir Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) dalis. „Ūkio bankas buvo ŪBIG steigėjas, tačiau po to padėtis pasikeitė ir vienu metu ŪBIG buvo viena didžiausių Ūkio banko akcininkių. Lietuvos banko pareigūnai viešai sako, kad didelė dalis Ūkio banko paskolų buvo nukreipta ŪBIG vykdomiems projektams finansuoti. Todėl natūralu, kad Ūkio banko kreditorių žvilgsniai turėtų krypti ir į šią bendrovę. Tačiau prieš pat Ūkio banko žlugimą visas ŪBIG turtas buvo įkeistas, labai tikėtina, su tuo pačiu V.Romanovu susijusiems asmenims. Aišku, juridiškai tuos ryšius įrodyti bus nelengvas uždavinys“, – sakė investuotojų asociacijos vadovas V. Plunksis.

ŪBIG įmonių tarpusavio ryšiai itin painūs, tačiau galima išskirti keletą iki šiol pelningai veikiančių bendrovių. Ekspertų nuomone, V. Romanovas siekia išsaugoti įtaką šiems verslams. Viena tokių bendrovių – Kauno Žalgirio areną koncesijos sutartimi valdanti bendrovė „Kauno arena“. Metų pradžioje ši įmonė priklausė vieninteliam savininkui – viešajai įstaigai Kauno „Žalgirio“ rėmėjas. Kauno meras Andrius Kupčinskas 15min.lt teigė, jog arenos veikla tiesiogiai siejama su legendinio krepšinio klubo ateitimi, o savivaldybė daugiau nei tris milijonus litų kasmet bendrovei „Kauno arena“ perveda, siekdama remti Kauno „Žalgirio“ komandą. „Savivaldybės rūpestis visada buvo Kauno „Žalgirio“ arena. Savivaldybė yra arenos savininkė ir didžiausia investuotoja. Operatorius viešumoje bandė pateikti, kad vos ne pats pastatė areną, tačiau taip toli gražu nėra. Mes remiam Kauno „Žalgirį“ ir visus arenos klausimus derinsime kuo palankiau klubui“, – sakė miesto vadovas.

Šių metų vasario mėnesį, „Kauno arenos“ įstatinis kapitalas buvo padidintas daugiau nei  keturis kartus, o naują akcijų emisiją išpirko su V. Romanovu siejama bendrovė „Turtvalda“, kurios pagrindinės savininkės įmonės „Alumina project“ ir „Domus Altera“ registruotas tame pačiame pastate, kur ir pagrindinis V. Romanovo biuras. VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas liko tik 23,85 proc. bendrovės akcijų.  Bendrovei „Kauno arena“ vadovauja buvusi ŪBIG valdybos pirmininkė Angelė Dementavičūtė, kuri taip pat yra ir VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas valdybos narė.

„Kauno arenos įstatų pakeitimas, be abejo, yra reakcija į Ūkio banko veikos sustabdymą. Susiję akcininkai ar banko skolininkai galimai ieško, kaip apsaugoti savo interesus. Jie suvokia, kad ateis bankroto administratorius, kuris turės pareigą peržiūrėti ir ginčyti sandorius. Tai yra gynybinė taktika ir pastangos paslėpti turtą“, – situaciją komentavo I.  Norkus.

 

Nors bendrovės įstatiniam kapitalui didinti buvo reikalingas Kauno miesto tarybos sutikimas, jis gauta nebuvo. „Viso V. Romanovo įmonių voratinklio tarpusavio paskolų ir turto judėjimo mes nematome, tačiau savivaldybė, kuri pasirašė koncesijos sutartį, turėjo susidėti saugiklius, kaip gali judėti akcijos. Niekas neabejoja, kad tikrasis koncesijos laimėtojas buvo ŪBIG ir su ja susiję asmenys. Greičiausiai turtas ir toliau liko kontroliuojamas tų pačių asmenų“, – sakė V. Plunksinis.

Žiniasklaidos magnatas

V. Romanovas per susijusius asmenys valdė ir „Diena Media News“ žiniasklaidos grupę. Kaip ir kitų verslininko faktiškai valdomų įmonių, šios tikruosius savininkus nustatyti nėra paprasta. Dienraščius „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ bei savaitraštį „Vilniaus diena“ leidžianti UAB „Diena Media News“ priklauso UAB „Baltic Media Holding“ ir UAB „Stornas“ . Taip pat šios bendrovės akcininke yra minėta „Kauno arenos“ vadovė A.Dementavičiūtė. UAB „Baltic Media Holding“ vienintelė akcininkė yra UAB „Baltijos įmonių finansai“, kuri siejama su V. Romanovu.

Buvęs Ūkio banko savininkas nors ir nevengdavo dienraščio puslapiuose dėstyti savo nuomonės visuomenei svarbiais klausimais ar puikuotis puslapinėse publikacijose apie runų akmenų paieškas Lietuvos miškuose, nei leidinių, nei juos leidžiančių įmonių valdymo organuose nefigūruoja.

Lietuvos įstatymai neleidžia bankams tiesiogiai valdyti žiniasklaidos priemonių, tačiau nei Snorui, nei Ūkio bankui tai nesutrukdė. Didžioji dalis UAB „Diena Media News“ buvo įsigyta gavus Ūkio banko paskolą. Specialistų nuomone, šiuo metu bendrovės vertė neatitinka paskolos dydžio. „Diena media grupės vertė šiuo metu yra mažesnė, nei Ūkio banko suteikta paskola. Labai tikėtina, jog šį turtą bus bandoma parduoti“, – sakė V. Plunksinis.

I.Norkaus nuomone, ir „Snoro“, ir Ūkio bankai lengvai apėjo Lietuvos įstatymų reikalavimus: „Įstatymas riboja skolinimą su banku susijusioms įmonėms. Yra numatytas norminis mechanizmas, kad to nebūtų, tačiau tarpininkų schemos ir buvo taikomos, kad apeiti įstatymų reguliavimą. Kuriame banke tokių struktūrų buvo daugiau ir kuris finansavo daugiau su akcininkais susijusių įmonių, pasakyti sudėtinga. Faktas – ten, kur yra didelė fizinio asmens įtaka, pagunda naudoti indėlininkų lėšas finansuojant  su tuo asmeniu susijusius projektus yra didesnė.“

15min.lt žiniomis, sustabdžius Ūkio banko veiklą, galimybe įsigyti nuostolingai dirbančią žiniasklaidos grupę domėjosi keletas didžiųjų Lietuvos bendrovių. Tarp jų ir koncernas „MG Baltic“. Tačiau kol kas susitarimo pasiekti nepavyko.

V.Romanovo verslo specifika

Pažvelgus į oficialią V. Romanovo turto deklaraciją matyti, jog verslininkas aktyviai skolinosi iš užsienyje registruotų įmonių. Praėjusių metų sausio mėnesį verslininkas iš bendrovės „Baltmet Commercial Limited“ pasiskolino 10 mln. ir 8,9 mln. litų sumas. Taip pat su bendrove „Incompleks LLC“ V.Romanovas sudarė vertybinių popierių mainų sandorį, kurio vertė 4,2 mln. litų.

V.Plunksnio nuomone tokia paini V. Romanovo veiklos schema susiklostė istoriškai: „Didelė dalis verslininkų galvoja kaip optimizuoti mokesčius. Didesnė dalis V.Romanovo turto buvo uždirbta tais metais, kai santvarka keitėsi iš sovietinės į kapitalistinę. Natūralu, kad jei ne nuo visų uždirbtų pinigų sumokėjai mokesčius ir negali jų legaliai parodyti, tai tie pinigai vienaip ar kitaip atsiduria ofšorinėse bendrovėse ir po to investicijos vykdomos per jas. Tai pasekmė to, kad ne visada buvo sumokami mokesčiai nuo uždirbtų pinigų. V. Romanovas gan aktyviai dalyvavo čekiniame privatizavime ir jau tada grupės struktūra buvo labai sunarpliota.“

Apie lengvatinių mokesčių schemas kalba ir I. Norkus: „Ofšorinės bendrovės naudojamos ne tik mažesnių mokesčių tikslais, bet ir norint užtikrinti anonimiškumą. Niekas negali kategoriškai teigti, kad bankas išdavė paskolą savo akcininkui arba su juo susijusiems asmenims.“

Pasak jo, skylės bankų finansuose atsiranda vertinant paskolų portfelį. Bankai savo finansinėse ataskaitose nurodo, kiek paskolų yra suteikę. Tačiau jas įvertinus paaiškėja, kad dalis jų yra blogos paskolos suteiktos neaiškioms užsienio kompanijoms. Pinigai išėjo, bet jie niekada negrįš, tačiau balansuose tokios paskolos skaičiuojamos nominalia verte.

Paklaustas, kokia galimybė atpainioti šį Lietuvoje ir užsienyje veikiančių juridinių asmenų tinklą ir prisikasti prie tikrojo naudos gavėjo, I. Norkus atsakė santūriai. „Pasiekti galutinį naudos gavėją galimybė yra, tačiau tai gali būti sudėtinga. Reikia turėti galvoje, kad grandinė tęsiasi per keletą jurisdikcijų, ne tik Lietuvoje, todėl įrodinėjimo našta yra dar didesnė. Numanoma, kad galutinis naudos gavėjas yra fizinis asmuo, bet sandoriuose dalyvavo juridiniai asmenys. Čia pradeda veikti ribotos atsakomybės principas, kuomet akcininkas arba steigėjas neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Šį principą galima paneigti, jeigu įrodomi nusikalstami akcininko ketinimai slėptis už juridinio asmens“, – paaiškino advokatas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Problemos Ūkio banke

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...