captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Tapinas: Lietuvos problema – protingesnių už save nemėgstantys valdžios žmonės

Kol nesugebėsime sukurti stabilaus abipusio ryšio su emigrantais, kol politikai nesiteiks vykti į jų bendruomenes, tol kalbėti apie jų grįžimą yra politiškai teisinga, bet neproduktyvu. Taip klubo „Res Publica“ diskusijoje „Brexit. Nuostolis ar galimybė Lietuvai?“ kalbėjo žurnalistas Andrius Tapinas. „Valdžios žmonės labai nemėgsta protingesnių už save. [...] Kai jie ims norėti konsultuotis, atsiras tampresnis ryšys su mūsų užsienio lietuviais ir jų intelektiniu potencialu“, – teigia žurnalistas.
D. Barysaitės nuotr.
D. Barysaitės nuotr.

Pasak A. Tapino, elementariais aritmetiniais skaičiavimais grįsta Lietuvos politikų taktika trukdo šaliai susigrąžinti tautiečius, svetur išvykusius ieškoti geresnio gyvenimo.

„Man įdomu, kada premjeras ar kažkas iš valdančiųjų buvo ne gražioje salėje ambasadoje Londone, o, pavyzdžiui, Piterbore ir kalbėjo ne su jaunimu, studijuojančiu Oksforde ar Kembridže, o su narcizų laukų žmonėmis? Nesinori ten važiuoti, nes ten gali būti nelabai jaukus susitikimas.

Čia aš ir matau problemą: dabar yra rinkimų metai ir netgi dabar mūsų politikai nemato poreikio važiuoti ir kalbėtis. Ir tai labai puikiai suprantama – remiamasi elementariu matematiniu skaičiavimu: labiau apsimoka važiuoti į Vilkaviškį, nes ten yra 30 tūkst. balsuotojų, o Didžiojoje Britanijoje – 4 tūkst. Tačiau kol taip skaičiuojama, negalima tikėtis, kad pavyks kažką padaryti“, – tikina A. Tapinas.

Pagarba svarbiau už atlyginimą

Pasak A. Tapino, prieš kalbėdami apie grįžtančią Lietuvą, norą sustabdyti emigraciją, turėtume suvokti, ko iš tiesų reikia išvykusiems.

„Mes sakome: „Grįžkite, čia bus didesnės algos, Antanas Guoga geresnį Darbo kodeksą „pramuš“. Man atrodo, kad mes ne nuo to pradedame, reikėtų pradėti nuo mėginimo išsiaiškinti, ko jiems iš tiesų reikia. Kartais man atrodo, kad jiems reikia ne tiek geresnių darbo vietų, kiek truputį daugiau pagarbos. Aš jos pasigendu labiausiai.

Pradėkime nuo išvažiavimų ir pasikalbėjimų ne tik rinkimų metais. Važiuoti ir megzti ryšius galėtų ne tik politikai, bet ir visuomenės veikėjai. Kol mes nesugebėsime sukurti bent jau stabilaus abipusio ryšio, kalbėti apie grįžimą, manau, yra politiškai teisinga, bet neproduktyvu“, – kalba žurnalistas.

A. Tapino teigimu, valdžios žmonės, kas pastebima pastaruosius aštuonerius metus, labai nemėgsta protingesnių už save: jie žino geriausiai. Pasak žurnalisto, jiems bendradarbiauti, dirbti su žmonėmis, užaugusiais JAV ar Didžiojoje Britanijoje, kurie galbūt turi platesnį požiūrį, geresnį išsilavinimą, moka daugiau kalbų, yra labai sudėtinga.

„Mūsiškiai nemoka pasakyti: „Gerai, šioje srityje esi geresnis, tad pasakyk, ką tu galvoji. Aš išklausysiu, pasimokysiu ir išnaudosiu tavo žinias savo valstybės tarnybai“. Tai vienas svarbių momentų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, renkant naują valdžią – ar jie ateina „viską žinodami“, ar su noru konsultuotis. Kai jie ims norėti konsultuotis, atsiras tampresnis ryšys su mūsų užsienio lietuviais ir jų intelektiniu potencialu“, – įsitikinęs A. Tapinas.

Dabartinė politinė sistema – trukdis šalies proveržiui

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas tikina, kad, esant dabartinei politinei sistemai, iš esmės jokie sprendimai ir iniciatyvos negelbės. Taip pat, jo teigimu, pirmiausia svarbu susigrąžinti ne emigrantus, o šiuolaikiškai mąstančius darbdavius.

„Kol mes nesugriausime šios politinės sistemos, kol nepadidinsime kaime gyvenančių žmonių motyvacijos, kol bus tokia mokestinė aplinka, kai mes viską paimame, o tik po to galvojame, kam kiek duoti, tol rezultatų nepasieksime.

Kiekvienas žmogus, jei jis kažką padaro, turi gauti atlygį, taip pat ir ekonominį. Taigi pirmiausia reikia galvoti, kaip didinti savivaldos finansinį ir ekonominį savarankiškumą, kad įmonės, kurios ten veikia, mokėtų gyventojų pajamų mokestį ne į biudžetą, o vietos bendruomenei. Reikia pirmiausia kalbėti ne apie tai, kaip grąžinti emigrantus, o apie tai, kaip grąžinti darbdavius, kurie moka kurti darbo vietas, turi gerų ryšių užsienyje. Kai jie sukurs tas darbo vietas, atsiras kritinė masė naujo mąstymo darbdavių, verslininkų, tada pajudės ir visi kiti“, – tvirtina Darbdavių konfederacijos vadovas.

„Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Manto Katino teigimu, „Brexit“ yra gera proga pagalvoti, ar Lietuvoje yra institucija, padalinys, žmonės, kurie turi tikslą pritraukti atgal į Lietuvą bent tam tikrą konkretų skaičių žmonių.

„Jei taip, tuomet klausimas – ar esama duomenų apie išvykstančius asmenis, jie analizuojami ir suprantamos išvykimo priežastys. Ar gilinamasi, kurie miestai praranda savo gyventojus ir kodėl, kokia išvykstančių žmonių kvalifikacija.

Esame siūlę sukurti ne tik Globalios Lietuvos koncepciją, bet ir agentūrą, kuri dirbtų su lietuviais, norinčiais grįžti į Lietuvą, įgyvendintų pokyčius, kurie leistų tai jiems padaryti“, – teigia M. Katinas.


D. Barysaitės nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...