captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vasara vaikams – ne tik malonumų metas

Vasarą į lauką plūstelėję vaikai pradėjo atostogų traumų sezoną. Nelaimingą atsitikimą patyrę vaikai ir jaunimas pernai Lietuvoje sudarė kas ketvirtą namuose gydytą bei kas šeštą pacientą,  kuris buvo guldomas į ligoninę ar kliniką, rašoma pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šiltojo sezono metu vaikai neišvengia traumų žaisdami žaidimo aikštelėse ant mėgstamiausių jų atributų sūpynių, čiuožyklų, taip pat vis populiarėjančių batutų. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per metus įvairaus sunkumo sužalojimų patiria maždaug kas septintas Lietuvos darželinukas ir kas penktas moksleivis.

„Dažniausiai vaikas yra grėsmė pats sau, todėl tėvai už jų priežiūrą turi prisiimti visą atsakomybę. Patys mažiausi vaikai bando savarankiškai ištyrinėti aplinką, truputį vyresni jau nebenori paklusti taisyklėms. Šiltojo sezono metu vizitai pas gydytojus, pradedant traumatologais ir baigiant odontologais, tėvams tampa kasdienybe. Tokių atvejų galėtų būti mažiau, jei tėvai nepasikliautų įdiegtais pamokymais, o būtų budrūs ir nuolat stebėtų, kuo užsiima jų vaikas“, – sako BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Nelaimingų atsitikimų tendencijos rodo, kad darželinukai dvigubai dažniau traumas patiria atšilus orams, žaisdami lauke. Moksleivių traumos per metus pasiskirsto tolygiai, tačiau šiemet jų patirtų nelaimingų atsitikimų skaičius šoktelėjo balandžio–birželio mėnesiais – kartu su nauju riedlenčių ir  riedučių sezonu.

Dažniausiai Lietuvos vaikai susitraumuoja raiščius, sausgysles, susilaužo pirštus, rankas, kojas, susižeidžia raumenis, išsimuša, nusiskelia ar išsiklibina dantis, patiria smegenų sutrenkimus.

Draudimo bendrovės BTA specialistas pastebi, kad naujas Lietuvos vaikų mėgstamas žaidimas šokinėjimas ant batuto yra kur kas pavojingesnis, nei gali atrodyti. Šokinėdami vaikai patiria ne tik sumušimų, patempimų, išnirimų, bet ir kaulų lūžių. Net apsauginį tinklą turintys batutai negali būti tėvų atsipalaidavimo priežastis, nes pasitaiko atvejų, kai siausdami vaikai atsitrenkia į metalines batuto konstrukcijas ir susižaloja.

„Vaikas gali patirti traumą akimirksniu, todėl paprasčiausias sudrausminimas laiku yra kritiškai svarbus. Nelaimingų  atsitikimų analizė rodo, kad dažniausiai traumos įvyksta žaidžiant su vaiko amžiui nepritaikytais įrenginiais, nesilaikant saugaus atstumo supantis, persisvėrus, bandant užlipti ant stogelių, bokštelių, paslydus ar susidūrus su kitu vaiku. Teisės aktai numato, kad vaikų žaidimo aikštelės turi būti saugios, tačiau Lietuvoje dar yra likę neatnaujintų sovietinių vaikų žaidimo aikštelių, kai kurios net ir įrengtos naujos ne visada atitinka saugumo reikalavimus ir tai yra papildomas grėsmės šaltinis“, – sako R. Grizickas.

Pasak R. Grizicko, tėvai aktyviausiai nelaimingų atsitikimų draudimu domisi jau prasidėjus mokslo metams, kai nebereikia planuoti išlaidų vaiko suruošimui į mokyklą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...