captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė vetavo pataisą dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiams

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį su siūlymais tobulinti šią įstatymo nuostatą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šis įstatymas atitinka verslo poreikius ir šiuolaikinės globalios ekonomikos sąlygas, atveria naujų galimybių Lietuvoje kurti inovatyvų verslą, palengvina aukštos kvalifikacijos darbuotojų užsieniečių, kurių trūksta šalies verslui, įdarbinimą, nustato palankesnes sąlygas Lietuvoje įsidarbinti investuotojams, įmonių vadovams ir studentams.

Tačiau viena įstatymo nuostata atveria kelią fiktyvių įmonių steigimuisi, nelegaliam darbui ir galimai sukuria sąlygas nesąžiningai konkurencijai, rašoma pranešime spaudai.

Iki šiol leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gavę, o po metų pratęsti norintys trečiųjų šalių verslininkai turėjo užtikrinti, kad vykdo realią veiklą, būti įdarbinę ne mažiau kaip tris Lietuvos piliečius ar nuolat Lietuvoje gyvenančius asmenis bei būti sukaupę atitinkamą kapitalo vertę. Seimo priimta įstatymo nuostata panaikino šiuos reikalavimus užsieniečiams, norintiems pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje – tai reiškia, kad nuo šiol leidimas gyventi mūsų šalyje tokiems asmenims bus pratęsiamas automatiškai be jokių papildomų sąlygų ar saugiklių.

Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad tokia įstatymo nuostata atveria kelią piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka, sukuria sąlygas į mūsų šalį bei Šengeno erdvę lengvai atvykti ir pavojingiems asmenims.

Pasak prezidentės, ši įstatymo nuostata sudarys galimybes trečiųjų šalių piliečiams steigti fiktyvias įmones vien tam, kad gautų leidimą gyventi Lietuvoje ir judėjimo Šengeno zonoje laisvę.

„Lietuva yra tranzitinė valstybė ir prieš keletą metų įvedus saugiklius, apsunkinančius kelius steigti fiktyvias įmones, sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, pirmą kartą kreipiantis dėl jų išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, sumažėjo keturis kartus – nuo 4278 iki 888 per metus. Todėl ši įstatymo nuostata leistų trečiųjų šalių piliečiams vėl steigti fiktyvias įmones ir pasinaudojant teisine spraga gauti leidimus gyventi Lietuvoje.

Taip pat įstatymo nuostata iškraipo ir sąžiningą konkurenciją bei sukuria diskriminuojančias sąlygas verslui. Naujai įsisteigti norinčioms trečiųjų šalių piliečių įmonėms bus taikomi reikalavimai, tuo tarpu seniau rinkoje veikiančių savininkams, siekiantiems pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje šios įmonės veiklos pagrindu, panaikinami net ir minimalūs kriterijai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybė turi įpareigojimą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę“,– skelbiama pranešime spaudai.

A. Sysas: sprendimą lėmė saugumo tarnybos, vengiančios didesnio darbo krūvio

Seimas įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus priėmė birželio pabaigoje. Juos inicijavo vyriausybė siekdama palengvinti galimybes į Lietuvą atvykti dirbti aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir užsieniečiams čia steigti startuolius. Tačiau balsuodamas dėl priėmimo Seimas pritarė ir socialdemokrato Algirdo Syso pasiūlymui, kurį būtent ir vetavo šalies vadovė.

Siūlymo iniciatorius sako, kad prezidentės sprendimą lėmė iniciatyvą sukritikavusios saugumo tarnybos, vengiančios didesnio darbo krūvio.

„Gal prezidentės aplinka ir prezidentė įsigilino labiau, aš nematau pažymų, kurias turi prezidentė ir prezidentūra. Tai gal man sunkiau būti objektyviam šiame reikale. Bet aš manau, kad ko gero saugumo vektorius imą viršų prieš ekonominės naudos vektorių ir tų žmonių, kurie ypač iš Rytų bėga kaip ekonominiai migrantai, problemų sprendimą. Kiekviena tarnyba turi užsiimti savo darbu, kad tie kenksmingi elementai čia nepatektų, mokesčių mokėtojų pinigai eina kiekvienai tarnybai. Aišku, lengviausia, kad nereikėtų daryti kokio darbo, pasakyti, kad galimai visi gali būti nusikaltėliai ir uždaryti, iš principo nieko neleisti. Ko gero, (Valstybės saugumo departamentas) eina lengvesniu keliu“, – BNS komentuodamas veto sakė A. Sysas.

Parlamentaras pabrėžia, kad pataisų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu buvo suinteresuoti „ekonominiai migrantai, ypač pabėgę iš Rusijos“, kurie kreipėsi ir į jį, ir į kitus Seimo narius.

Pagal vyriausybės inicijuotas pataisas, lengviau dirbti ir gyventi šalyje galėtų užsieniečiai, kuriantys startuolį, t. y. įmonę, susijusią su naujomis technologijomis ar kitomis Lietuvos ūkiui reikšmingomis naujovėmis. Jie galėtų ne tik greičiau, per mėnesį, gauti laikinąjį leidimą gyventi, tačiau ir atsivežti savo šeimą. Be to, dvejus metus tokiam užsieniečiui nebūtų taikomi papildomi reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus, minimalaus įstatinio kapitalo. Įstatymų pakeitimai numatė, kad šeimą atsivežti galėtų ir įmonių, kurių metinė apyvarta viršija ar yra lygi 0,5 mln. eurų, vadovai, nesantys įmonių akcininkais, taip pat ir minėti smulkūs verslininkai, į įmonę investavę ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų savo lėšų. Vadovams laikini leidimai gyventi Lietuvoje bus išduodami trejiems metams.

Trūkstamiems Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams būtų galima mokėti nebe du, o 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio algą. Aukštos kvalifikacijos specialistams būtų prilyginti ir asmenys neturintys aukštojo mokslo diplomo, bet turintys penkerių metų darbo patirtį toje srityje.

Įstatymo pataisose buvo numatyta, jog atvykstantis užsienietis negali uždirbti mažiau negu tą patį darbą toje pačioje įmonėje dirbantis Lietuvos pilietis, o jeigu įmonėje nedirba Lietuvos piliečių, užsieniečių alga negali būti mažesnė negu vidutinis mėnesio darbo užmokestis tame sektoriuje.

T. Žilinskas: pataisa būtų grąžinusi fiktyvių įmonių kūrimąsi

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas sako, kad prezidentės yra pagrįstas: Seimo sprendimas būtų grąžinęs ankstesnę situaciją, kai migrantai legalizuotųsi per fiktyvias įmones.

„Veto yra pagrįstas, nes gerbiamo Seimo nario pasiūlytos pataisos vėlgi atvertų duris fiktyvių įmonių kūrimuisi. Mes ir taisėme anksčiau Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kad baigtųsi prekyba įmonėmis, kai garaže buvo registruojama per tūkstantį įmonių. Mano supratimu, ta pataisa grąžintų į trejų metų senumo padėtį, kai būtų prisikūrusių (fiktyvių) įmonių, jas pirktų užsieniečiai, kurie tik nori turėti leidimą gyventi Lietuvoje ir toliau laisvai keliauti Europos Sąjungos ir Šengeno erdvėje“, – BNS komentuodamas prezidentės veto sakė T. Žilinskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...