captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentės patarėjas: tikrai nėra grįžtama prie įprasto bendravimo su Rusija

NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtais sprendimais nėra grįžtama prie įprasto bendravimo su Rusija, o tik norima išlaikyti komunikacinius kanalus tam tikroms problemoms spręsti, sako prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas. 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak prezidentės atstovo, NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo priimti istoriniai sprendimai, kurių svarba, matyt, bus suprasta tik ateityje. Esą panašiai buvo ir su Lietuvos įstojimu į šį Aljansą 2004 metais, nes narystės NATO reikšmė labiausiai paaiškėjo būtent po įvykių Ukrainoje.

N. Aleksiejūno teigimu, per Varšuvos viršūnių susitikimą, kai buvo nuspręsta steigti batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje, įvyko realus Rusijos atgrasymo procesas. Prezidentės patarėjas taip pat pabrėžė, kad svarbu, jog į mūsų regioną ateina ne viena ar dvi valstybės, o visa jų grupė – Vokietija, Beneliukso šalys, Norvegija, Prancūzija. O tai reiškia, kad komplikuoti santykiai su Rusija yra viso regiono problema, kiekviena Aljanso narė pasirengusi ginti regioną.

„Būtent iš šio sprendimo perspektyvos ir reikėtų suprasti tą pasakymą dėl santykių su Rusija, nes būdami stiprūs viduje, turėdami visas priemones atgrasyti, apsiginti, tik tada galime turėti ir tam tikrus komunikacinius kanalus su Rusija, kurie yra skirti norint išvengti kažkokių karinių incidentų, tam tikrų įtampų kalbantis su Rusija“, – interviu „Žinių radijui“ antradienio rytą sakė N. Aleksiejūnas.

D. Grybauskaitės vyriausiojo patarėjo užsienio politikai teigimu, NATO karių siuntimas į Baltijos šalis, mūsų regioną, parodo konkrečius Aljanso darbus ir jų rezultatus. Be to, per NATO viršūnių susitikimą įvyko tam tikras psichologinis lūžis daugelio Aljanso narių galvose kalbant apie Rusijos grėsmes bei tos grėsmės įsisąmoninimą.

„Visi vieningai sutarėme, kad Rusija yra grėsmė, ji kelia grėsmę Europos saugumui, pažeidinėja tarptautinę teisę ir tai yra užfiksuota visuose dokumentuose.(...) Visiško normalizavo, grįžimo prie įprasto bendravimo su Rusija nėra, o norima tik išlaikyti komunikacinius kanalus tam tikrom specifinėms problemoms spręsti“, – teigė N. Aleksiejūnas.

Apibūdindamas NATO papildomų batalionų dislokavimo mūsų regione svarbą N. Aleksiejūnas teigė, kad ne skaičiai, o politinis atgrasymas yra svarbiausia.

„Svarbiausia tai pasiryžimas ginti, sąjungininkų įsipareigojimus mums ir tų karių buvimas, daugelio šalių buvimas regione jau pats savaime reiškia atgrasymą. Atgrasymas yra pats pagrindinis tikslas“, – kalbėjo jis. Pasak patarėjo, atgrasymas – tai nėra jokia provokacija ar puolimo veiksmas, o tik bandymas apsisaugoti.

Trečiadienį šaukiama NATO ir Rusijos taryba, tačiau, anot N. Aleksiejūno, kažkokios deeskalacijos santykiuose su Rusija, kai vyksta ne dialogas, o išsakomi du monologai, sunku tikėtis. Vertindamas Rusijos ir NATO santykius prezidentūros atstovas jų nebuvo linkęs prilyginti Šaltajam karui, bet, pasak jo, tai, kas šiuo metu vyksta, veda tam tikro grėsmių suvokimo ir didesnio įsivaizdavimo, kas vyksta Rusijoje bei ką tai reiškia mums, link.

NATO antrajame po Krymo aneksijos viršūnių susitikime paskelbė apie naujas Rusijos atgrasymo priemones. Be to, nuspręsta Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti NATO batalionus. Maskva iš karto paneigė kelianti pavojų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close