captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socialdemokratai neapleidžia reitingų viršūnių

Apklausos rodo, kad jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, juos daugiamandatėje rinkimų apygardoje laimėtų socialdemokratų partija. Ši partija yra populiariausia Lietuvoje nuo praėjusių rinkimų ir nė karto neužleido šios pozicijos.
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tačiau ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius teigia, kad Darbo kodekso klausimo įsiūbavimas prieš pat rinkimus galėtų pakenkti socialdemokratams, ypač, jeigu šiuo vėzdu imtų mojuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri bandytų pateikti save kaip dirbančiųjų gynėją. Pasak V. Vobolevičiaus, tai gali versti dalį rinkėjų migruoti iš socialdemokratų pas valstiečius žaliuosius.

Kas mina ant kulnų?

Remiantis DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, už socialdemokratus balsuotų 16,8 proc. apklaustų respondentų. Premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija išlieka pirma populiariausia partija Lietuvoje. Tačiau juos vytis bando Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, už kurią balsą atiduotų 12,2 proc. apklaustųjų.

Kaip teigia politologas V. Vobolevičius, verslininko Ramūno Karbauskio vadovaujami valstiečiai ir žalieji yra šiuo metu pavojingiausia partija socialdemokratams, nes pretenduoja į panašų rinkėją. Trečia partija pagal populiarumą yra Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už ją balsą būtų linkę atiduoti 10,5 proc. žmonių. Politologas pažymi, kad šiai partijai gali pakenkti vėl sustiprėjusi įtampa tarp gana liberaliojo partijos sparno ir krikščionių demokratų. Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ populiarumas apylygis – atitinkamai 7,6 ir 7,5 proc. V. Vobolevičius laikosi nuomonės, kad iš šių dviejų politinių jėgų geresnis likimas laukia Darbo partijos nei „tvarkiečių“. Liberalų sąjūdžio populiarumas po korupcijos skandalo, į kurį įkliuvo buvęs pirmininkas Eligijus Masiulis, toliau tvyro žemumose. Liberalai suvoliotų 6,3 proc. respondentų, tačiau, pasak pašnekovo, liberalai dar turi potencialo susigrąžinti bent truputį savo rėmėjų, jei jų neištiks nauja krizė.

Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją balsuotų 4,3 proc. apklaustų žmonių, už Lietuvos laisvės sąjungą – 2,5 proc., už Lietuvos žaliųjų partiją – 2,3 proc. Dar 14,3 proc. respondentų nebalsuotų, 12,9 proc. nežinojo, kaip atsakyti, ir neatsakė.

Tyli socialdemokratų ir valstiečių žaliųjų konkurencija

Politologas V. Vobolevičius teigia, kad socialdemokratams galėtų pakenkti tik du dalykai: skandalai ir Darbo kodekso klausimo įsiūbavimas prieš artėjančius Seimo rinkimus. „Jiems svarbu, kad nebūtų jokių skandalų, bet dar labiau jiems kenktų Darbo kodekso įsiūbavimas, didelės batalijos, ypač jei atsirastų politinė jėga, kuri gebėtų Darbo kodekso svarstymą padaryti skausmingu klausimu socialdemokratams“, – sako politologas.

Kaip žinoma, Seimas priėmė Darbo kodeksą, kurį prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino įteisinančiu „darbdavių dominavimą“ ir grąžino teisės aktą atgal parlamentui. Seimas dabar turi nuspręsti, ką darys su šalies vadovės veto – atmes ar priims jos siūlomas pataisas. Kol kas, regis klausimas, atidėtas rudeniui. Rugsėjo 10 dieną prasideda eilinė sesija, rinkimai vyks spalio 9 dieną. Taigi Darbo kodeksas gali tapti rinkimų debatų ašimi.

„Jeigu atsitiktų, kad Darbo kodekso klausimas įsisiūbuotų, jei, tarkime, valstiečiai žalieji šį klausimą padarytų savo rinkimų kampanijos smaigaliu (o jų elektoratai persidengia), tada socdemams galbūt būtų blogai“, – teigia V. Vobolevičius, nors jis suabejojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ryžtu. Iš tiesų valstiečiai žalieji šiek tiek oponavo socialdemokratams šiuo klausimu.

R. Karbauskis siūlė prezidentei vetuoti teisės aktą, Sauliaus Skvernelio patarėju buvęs ir pareigūnų profsąjungos eksvadas Vytautas Bakas lankėsi prie Vyriausybės protestavusių studentų palapinių miestelyje. Pats S. Skvernelis irgi sveikino prezidentės apsisprendimą vetuoti teisės aktą, o su valstiečiais žaliaisiais kandidatuojantis buvęs premjero A. Butkevičiaus patarėjas, ekonomistas Stasys Jakeliūnas modelį pavadino „antisocialiniu“ ir pasiūlė socialdemokratams pakeisti partijos pavadinimą.

„Valstiečiai žalieji neturi labai didelės organizacijos, bet pradedant nuo Naisių, baigiant autobusiuku, tikrinančiu vyrų sveikatą, jie pasiekia žmones ir jeigu jie neštų tą žinią, tas galėtų būti socdemams žalinga. Jei valstiečiai to klausimo nedarys pagrindine ašimi, tada tikimybė, kad socdemai nukentės, mažesnė“, – teigia V. Vobolevičius, pridurdamas, kad šiuo atveju neliečia klausimo, ar teisės aktas naudingas Lietuvai, ar ne.

„Taigi socdemams reikia ramybės ir kad niekas, ypač valstiečiai, nepadarytų Darbo kodekso puolamuoju vėzdu. Skandalai irgi kenkia, bet, kaip aš visada sakau, skandalai jiems kenkia mažiau, nes didelė parama ateina iš tėvonijų, kur savi merai, nusistovėję ryšiai su verslu, ten net katės ir šunys yra socdemai“, – reziumavo politologas. Tačiau, DELFI žiniomis, socialdemokratų lyderis A. Butkevičius, kuriam Darbo kodeksas ir vadinamasis socialinis modelis apskritai yra tapęs „mirties arba išgyvenimo“ klausimu, nemato priežasčių, kodėl Darbo kodekso svarstymai turėtų pakenkti socdemams ilgalaikėje perspektyvoje. „Pas mus net tokios diskusijos nėra“, – sakė vienas socialdemokratas, kuris Darbo kodekso svarbą A. Butkevičiui palygino su Valdovų rūmų svarbą Algirdui Brazauskui. Pašnekovas A. Butkevičių net palygino su savo tiesa įsitikinusiu džihadistu.

Valstiečiai žalieji gali susipjauti tarpusavyje?

Klausiamas apie teigiamus ir neigiamus veiksnius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, V. Vobolevičius tarp žalingų veiksnių paminėjo šios partijos komandos narių nesuderinamumą: pavyzdžiui, S. Skvernelis, V. Bakas, Dovilė Šakalienė – gana liberalūs, o Rima Baškienė, Juozas Urbšys – ganėtinai konservatyvūs. Tai liudija ir balsavimas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kuriuo neleidžiama šaldyti embrionų: J. Urbšys ir R. Baškienė balsavo „už“, o S. Skvernelis socialiniame tinkle siūlė teisėsaugai pasidomėti šio įstatymo pataisų priėmimo peripetijomis, o Bažnyčios atstovų įtaką netiesiogiai pavadino kvepiančia prekyba poveikiu.

„Valstiečiams kenktų vidaus kovos. Kaip žinoma, jie yra nedidelė partija, turinti įdirbį tam tikruose rajonuose, populiarų jauną lyderį, bet vis dėlto, tai maža partija. Jos populiarumas didele dalimi nulemtas „pirkinių“: S. Skvernelio, Aurelijaus Verygos. Dabar plika akimi matosi įtampos toje partijoje“, – sako politologas. V. Vobolevičius tokias kovas tarp partijos „dešiniųjų“ ir „senbuvių“ lygina su vidaus kovomis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, tik tiek kad pas valstiečius žaliuosius jos vyksta po kilumu, o pas konservatorius – beveik atvirai.

„Labai gali būti, kad valstiečiai tas kovas išlaikys paslėptas iki rinkimų, manyčiau, kad jie sugebės išlaikyti darnos įvaizdį, bet po rinkimų būčiau linkęs lažintis, kad jie subyrės, nes ten tiek skirtingų žmonių su skirtingomis ambicijomis“, – sako politologas. „Būtų stebuklas, jei jie nepradėtų vaidytis tarpusavyje patekę į valdžią“, – priduria V. Vobolevičius.

Varpai skamba „Tvarkai ir teisingumui“?

Pasak politologo, žmonių palankumo paprastai nusipelno partijos, kurios gali turi teigiamai atsakyti į du klausimus: ar darys tai, kas patinka žmonėms ir jiems naudinga? ar gali (turi galios) tai padaryti? „Dėl to galbūt daug žmonių mėgsta tokį politiką, kaip Rolandas Paksas, bet kai jam skamba varpai, jie nuo jo daugiau ar mažiau nusisuka ir partijos populiarumas krenta“, – sako V. Vobolevičius, pridurdamas, kad mano, jog „tvarkiečiai“ šių rinkimų neatlaikys. Politologas taip mano dėl to, kad dauguma pajėgių politikų paliko šią partiją, pavyzdžiui, Valentinas Mazuronis tapo Darbo partijos pirmininku.

Atsiranda alternatyvų – tai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Maža to, „Tvarka ir teisingumas“ figūruoja ikiteisminiame tyrime, o pats R. Paksas įtariamas prekyba poveikiu, prašoma panaikinti teisinę jo neliečiamybę. „Kai sudedi visus faktorius – nėra aiškaus sąrašo lyderio ir yra alternatyva kovoje su neteisybe – tai koks tikslas rinktis „Tvarką ir teisingumą“? – klausia V. Vobolevičius. Klausiamas, kuri partija – Darbo partija ar „Tvarka ir teisingumas“ – per šiuos rinkimus galėtų patirti fiasko, V. Vobolevičius svarstė apie „tvarkiečiams“. „Darbo partija bent turi lyderius. Pavyzdžiui, tą patį Vytautą Gapšį, nors jis ir teistas. Viktoras Uspaskichas lyg ir pasitraukė, bet V. Mazuronis aktyviai investuoja į savo įvaizdį“, – svarstė politologas.

Konservatoriai – takoskyra tarp TS ir LKD

Kalbėdamas apie veiksnius, galinčius padėti arba pakenkti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, V. Vobolevičius sakė, kad pagrindinė šios partijos bėda – sena įtampa tarp proliberalių konservatorių ir krikdemų.

V. Vobolevičiaus manymu, liberalams nusilpus padidėjo konservatorių galimybės prisitraukti gana liberalaus elektorato dalį, nors politologas nemano, kad pats Liberalų sąjūdis jau mušta korta. „Tėvynės sąjunga yra partija sėdinti ant dviejų kėdžių – jie yra neokonai ir krikdemai viename. Tai kelia įtampas partijos viduje, sudaro problemų dėl įvaizdžio. Kodėl turi balsuoti už liberalą, besivadinantį krikdemu, jei gali balsuoti už tikrą liberalą. Lygiai taip pat kodėl krikdemas turi balsuoti už kurį nors Tėvynės sąjungos politiką, kuris realiai nepalaiko jo pozicijos socialiniais klausimais? Jiems šitą dalyką reikia išspręsti. Kol kas jie jo neišsprendė“, – sako politologas.

Jo nuomone, G. Landsbergis gana protingai elgiasi sudaręs sandorius su garsiais krikdemais – Irena Degutiene, Žygimantu Pavilioniu, pakvietė prisijungti Andrių Navicką. „Jis yra sukūręs paliaubas partijoje, bet partija vis tiek sėdi ant dviejų kėdžių. Jie tarpusavy šiek tiek mušasi, bet jie nesimuša tiek, kiek galėtų, nes realiai tai į vieną sugrūstos dvi partijos“, – sako V. Vobolevičius. Pasak politologo, toks dvilpypumas turi trūkumų: kai bandoma pritraukti liberalių rinkėjų (palaiko Darbo kodeksą), pyksta krikdemai, kai krypstama į krikdemišką pusę (palaiko konservatyvų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą), piktinasi liberaliai mąstantieji. Anot V. Vobolevičiaus, tokia padėtis gali lemti rinkėjų nubyrėjimą tiems patiems valstiečiams žaliesiems.

„Aš Kaune vaikštau visur – nuo turgaus iki bažnyčios – bendrauju su žmonėmis, tai ten labai daug kas pasirašo už blaivybę, gerbia A. Verygą. Valstiečiai tikrai turi pasiūlymų konservatorių rinkėjams, kurias šie gali išgirsti“, – svarstė politologas. „Manau, konservatoriai yra pačioje sudėtingiausioje situacijoje. Net sudėtingesnėje nei liberalai“, – sako pašnekovas. „Įrodyti liberalumą ir konservatyvumą viename bei neatrodyti kvailai tai darant – tai tiesiog neįmanoma“, – reziumuoja V. Vobolevičius, pridūręs, kad šie Seimo rinkimai gali nulemti ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vidaus kovas – kur link pakryps partija.

Pasak politologo, geriausias vaistas konservatoriams būtų buvęs stiprus Liberalų sąjūdis – tuomet buvo tikimybė, kad liberalesni rinkėjai būtų migravę pas liberalus, konservatoriai būtų nukraujavę, bet išsigryninę į tikrą krikdemišką partiją. „Aš manau, kad tai būtų super Lietuvai. Tada krikdemai būtų buvę priversti išgryninti pozicijas, o ne daryti taip, kaip darė I. Degutienė: važiuoti ant konservatorių traukinuko ir kartais pamojuoti krikščioniška vėliavėle. Jei jie būtų buvę išmesti į šaltį, ten pavargtų, galbūt Dievas duotų jiems naujų idėjų ir naujų lyderių, gal atsikratytų talibano etiketės“, – svarstė politologas.

Tačiau ši vizija netaps realybe bent artimiausiu metu, nes Liberalų sąjūdis gydosi žaizdas po didžiulio korupcijos skandalo, kurio centre – 106 tūkst. eurų kyšį iš „MG Baltic“ koncerno viceprezidento Raimondo Kurlanskio galimai paėmęs buvęs liberalų lyderis, be penkių minučių premjeras E. Masiulis.

Liberalų tikslas tik vienas

Pasiteiravus apie Liberalų sąjūdžio galimybes rinkimuose, V. Vobolevičius svarstė, kad partija gali susigrąžinti bent truputį savo rinkėjų. Politologas sako dirbantis ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, kuriame mokosi iš esmės Liberalų sąjūdžio elektoratas. Pasak jo, dauguma studentų yra nusivylę korupcijos skandalu ir partija, bet nebūtinai ketina nusigręžti nuo Liberalų sąjūdžio.

Šiuo metu Remigijaus Šimašiaus vadovaujamas Liberalų sąjūdis daro viską, kad įrodytų, jog yra skaidrus: nuo buvusio lyderio E. Masiulio atsiribota, įkurta „Skaidrumo linija“, partija priėmė dokumentus, užtikrinančius skaidrumo standartus. „Vis tik, mano manymu, jų „skaidrumo linija“ neturėtų būti tokia garsi, ji turėtų būti bendrame orkestre, bet manau, jie turėtų labiau įrodinėti esantys sveiko proto, kaip kad darė anksčiau“, – sakė V. Vobolevičius. Pasak jo, šitokia pozicija būtų racionalesnė ir parodytų, jog partijos lyderiai net ir po tokio smūgio mąsto galva, o ne vadovaujasi jausmais.

„Žinoma, nėra tai joks sveikas protas, bet yra rinkėjų, kurie mano, kad partija pasižymi tuo sveiku protu. Tad reiktų pabrėžti tai“, – svarstė politologas.

„Jie neturėtų sakyti „mes švarūs švarūs švarūs švarūs“, nes tai neįtikina“, – priduria pašnekovas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2016 metų birželio 21–29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close