captcha

Jūsų klausimas priimtas

NATO viršūnių susitikime – istorinė diena Lietuvos ir Baltijos regiono saugumui

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Varšuvoje dalyvavo NATO viršūnių susitikime, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Baltijos šalių ir Lenkijos bei Juodosios jūros regiono šalių saugumo užtikrinimui.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

NATO šalių lyderiai vieningai pripažįsta, kad rytiniame NATO flange Rusija yra pagrindinė grėsmė Aljansui. Reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus sutarta stiprinti atgrasymo pajėgumus visomis sąjungininkų turimomis priemonėmis – nuo įprastinės ginkluotės iki raketinių pajėgumų ir branduolinės gynybos.

Tarptautiniai batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus dislokuoti kitais metais, penktadienį paskelbė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Pirmą kartą patvirtintas visas kompleksas konkrečių ilgalaikių karinių kolektyvinės gynybos priemonių, kurios padės atgrasyti Rusiją nuo kėsinimosi į Baltijos ir kitas NATO šalis.

„Galime šią dieną pavadinti istorine Lietuvos saugumui. Nuo šiandien mūsų žmonės tikrai gali jaustis ramesni ir saugesni, nes patvirtintas visas arsenalas konkrečių karinių priemonių grėsmėms atgrasyti ir taikai užtikrinti. Iškilus būtinybei galėsime pasitelkti visokeriopą sąjungininkų pagalbą ir pastiprinimą. Pirmą kartą nuo įstojimo į NATO turime garantuotus rimtus ir ilgalaikius karinius pajėgumus“, – sako prezidentė.

„Tai yra istorinis sprendimas visam mūsų regionui ir Lietuvai. Prieš dvejus metus pradėję nuo pratyboms atvykusių rotuojamų NATO kuopų pereiname prie daug stipresnių karinių atgrasymo priemonių. Kitais metais Lietuvoje dislokavus Vokietijos vadovaujamą bataliono kovinę grupę, Aljanso karių skaičius ir pajėgumas mūsų šalyje išaugs septynis kartus ir tai bus dar stipresnis NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo įsipareigojimas“, – teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

NATO viršūnių susitikime patvirtinta, kad kiekvienoje Baltijos valstybėje ir Lenkijoje bus dislokuota po 1000 karių daugianacionalinį sąjungininkų batalioną, kuriuos formuos JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada. Lietuvoje bataliono formavimui vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Latvijos bataliono formavimui vadovaus Kanada, Estijos – Jungtinė Karalystė, Lenkijos – JAV.

Lenkijoje bus dislokuotas ir brigados dydžio (3–4 tūkst. karių) sunkiosios karinės technikos karinis junginys, kad esant būtinybei bet kurią regiono šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas.

Taip pat NATO viršūnių susitikime patvirtintos priemonės, kurios apsaugos Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados. Šios priemonės įtrauktos į NATO gynybos planus ir bus patikrintos per simuliacijas pratybose.

Sutarta ir dėl NATO gynybos planų atnaujinimo pagal realius grėsmių scenarijus ir nuolatinio jų testavimo intensyviose pratybose. Taip pat užsitikrintas greitesnis Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas – nuo šiol sprendimus dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo priims NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos ir kitų NATO valstybių saugumui taip pat labai svarbūs susitarimai dėl raketinės gynybos sistemų Rumunijoje ir Lenkijoje naudojimo viso Aljanso saugumui bei dėl išankstinės karinės įrangos dislokavimo vietų Rytų flange, taip pat ir Lietuvoje.

Prancūzijos prezidentas Rusiją laiko partnere, ne grėsme

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as penktadienį pareiškė, kad Rusiją reikia laikyti ne grėsme, o partnere, kai NATO lyderiai rinkosi į susitikimą ir priimti sprendimo dėl veiksmų prieš agresyvėjančią Maskvą.

„NATO visiškai nepriklauso sakyti, kokie turi būti Europos santykiai su Rusija. Prancūzijai Rusija nėra priešininkė, nėra grėsmė“, – sakė jis atvykęs į Aljanso viršūnių susitikimą Varšuvoje.

„Rusija yra partnerė kuri, tiesa, gali kartais, kaip mes matėme Ukrainoje, panaudoti jėgą, kurią mes pasmerkėme, kai ji aneksavo Krymą“, – pridūrė F. Hollande`as.

Prancūzija ir kelios kitos NATO šalys, kaip Vokietija ir Italija, spaudžią Aljansą palaikyti ryšį su Maskva atvirą, kad nebūtų nusirista į šaltojo karo tipo priešpriešą.

F. Hollande`as kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel atlieka svarbų vaidmenį, kad būtų įgyvendinti taikos Ukrainos rytuose siekiantys Minsko paliaubų susitarimai, kuriems pritarė ir Rusija, ir Ukraina, bet šaudymai nesiliauja vos ne kasdien,.

„Mes vis dar mėginame, ir vėl neseniai su ponia Merkel, rasti Ukrainos krizės sprendimą“, – pažymėjo Prancūzijos prezidentas.

Jis sakė, kad Prancūzijoje manoma, jog reikia pastiprinti NATO, kad ji galėtų vykdyti savo misiją, bet visi turi prie to prisidėti.

„Prancūzija padarys tai, ką turi padaryti, bet ne daugiau“, – pridūrė jis.

Tačiau tokie Prancūzijos prezidento žodžiai nesugadino Lietuvos prezidentės nuotaikos – esą svarbiausia darbai, o ne žodžiai.

„Niekada nekomentuoju įvairių vadovų pasisakymų. O visada žiūriu ir vertinu veiksmus. Tai jei net pati Prancūzija pasirengusi dalyvauti mūsų šalyje, batalione, kuris ir vykdys atgrasymo funkciją, reiškia, agresyvi veikla ir potencialus agresyvus veikimas iš mūsų kaimyno pripažįstamas de facto“, – sako Lietuvos prezidentė.

NATO narės nesutaria dėl Rusijos

Nepalikti vienos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių grėsmės akivaizdoje ir nepykdyti Rusijos – NATO šalių lyderiai bandys suderinti nesuderinamus dalykus. Tad viešai ir pagrindiniame susitikimo dokumente Kremlius greičiausiai nebus įvardytas kaip Aljanso priešas, tačiau į Baltijos šalis ir Lenkiją bus atsiųsti keturi tūkstančiai karių.

„Žinia ta, kad batalionai yra svarbūs, bet tik iš dalies, nes iš vienos pusės svarbu, kad jie daugianacionaliniai, bet taip pat svarbu, kad jie gali pagreitinti pastiprinimo siuntimą. Išauga galimybė greitai atsiųsti pastiprinimą, jei to reikia bet kuriai sąjungininkei, tarp jų Lenkijai ir Baltijos šalims“, – aiškina NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Taip NATO sekretorius ramina, kad Baltijos šalys nebus atkirstos ir vadinamasis Suvalkų koridorius bus saugomas, nors dar neaišku kaip. Maždaug tūkstančio karių vienetui Lietuvoje vadovaus Vokietija, kariai turėtų atvykti kitų metų pradžioje. Prie vokiečių prisijungs Norvegijos ir Beniliukso šalių kariai.

„Gavome viską, ko tikėjomės, dėl ko derėjomės, dėl ko ir ką įtikinėjome. Užsitikrinome gana didelį tarptautinį dalyvavimą mūsų batalione, ypač Lietuva. Turime dabar jau šešias šalis. Matome didžiulį palaikymą iš NATO šalių ir norą dalyvauti mūsų regione ginant ir atgrasant potencialius agresorius“, – teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Greta pagrindinio dokumento, NATO šalių lyderiai turėtų patvirtinti ir gerokai griežtesnę deklaraciją – kad Aljanso gynyba ir atgrasymas yra ne tik batalionų dislokavimas, bet ir branduolinės priemonės, taip pat priešraketinė gynyba.

Taip pat ne pagrindiniame dokumente turėtų būti įrašyta, kad dialogas su Rusija įmanomas tik tada, kai Kremlius nebesielgs agresyviai. NATO generalinis sekretorius dar prieš susitikimą pripažino, kad Rusija neatsiejama Europos saugumo dalis ir su ja reikia kalbėtis. Pyktis su agresyvia Rusija nenori Vokietija ir Prancūzija.

Tuo metu paskutinio vizito, kaip Jungtinių Valstijų prezidentas, į Europą atvykęs Barackas Obama ragina Europos lyderius būti ryžtingais stabdant Rusijos agresiją. Nors dar prieš aštuonerius metus tikėjo perkrovimo politika su Maskva ir branduoliniu nusiginklavimu.

„Šiandien aš paskelbiau tolesnius veiksmus stiprinant NATO gynybą ir atgrasymo politiką. Kadangi Aljansas pasiruošęs sustiprinti savo buvimą Vidurio ir Centrinėje Europoje, aš galiu patikinti, kad Jungtinės Valstijos imsis lyderės vaidmens čia, Lenkijoje. Tai reiškia, kad atsiųsime batalioną, 1 tūkst. amerikiečių karių, kurie rotacijos pagrindu patys petys petin dirbs čia su lenkų kariais. Be to, kai kitąmet į Europą bus atsiųsta sunkiosios karinės technikos brigada, jos būstinė bus Lenkijoje“, – tikina JAV prezidentas B. Obama.

Tačiau kyla klausimas, ar tas kertinis akmuo nėra suskeldėjęs. Nors Baltijos šalys ir patenkintos naujomis atgrasymo priemonėmis, tačiau ekspertai sako, kad palyginti su Rusijos pajėgumais prie NATO sienų – to per mažai. Tad Aljanso lyderiams gali tekti ieškoti naujų atgrasymo priemonių.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...